Ar ne per daug mūsų šalyje "poniškų specialybių"?

"Dabar manęs nė raginte neragina ir dirbant, rodos, nelaukia mat mane laiko nebe darbininku, - rašė knygoje autorius. - Girdi universitetus einąs žmogus jau ponas". Gal reikėtų džiaugtis, kad šalies aukštosios mokyklos, kartu su kolegijomis, išleidžia tūkstančius gerai parengtų specialistų, bet rankos nusvyra, kai tie absolventai įsidarbina išvykę į užsienį paprastais aptarnavimo  darbuotojais. Žinios, įgytos aukštosiose mokyklose, jiems nereikalingos.

Aš manau, kas buvo subalansuota tarybiniais laikais, nereikėjo griauti planinio ūkio. Man teko dirbti švietimo skyriuje, atmenu, kad rudeniop Švietimo ir mokslo ministerija rinkdavo duomenis, kokių specialybių mokytojų reiks rajonui, ir pavasarį siųsdavo specialistus, kiek buvome pageidavę. Kartais ne visus pageidavimus patenkindavo, tai yra tekę vykti į Šiaulių pedagoginį universitetą atsivežti matematikų, kurių trūkdavo mūsų rajonui.

[CITATA]

Malonu, prikalbintos mokytojos matematikės sėkmingai dirba ir dabar Gargždų ir Priekulės miesto mokyklose. Tai nejučiomis klausi savęs, kam tokia chaotiška specialistų rengimo tvarka reikalinga?

Paskaitai pajūrio spaudą, tą patį "Vakarų ekspresą", "Klaipėdą", tai skiltyje, "Siūlo darbą" šaukte šaukiasi vairuotojų, virėjų, statybininkų, kirpėjų, siuvėjų ir kitokių darbininkiškų specialybių, vienąkart buvo siūloma matematikos mokytojo, gydytojo darbo, o kitų  specialybių mūsų šaliai nereikia. Vyksta aukštosiose mokyklose ugdymo procesas, bet nė viena aukštoji mokykla arba kolegija, kartu su Švietimo ir mokslo ministerija, nesuka galvos, kur dirbs jų absolventai. Viskas palikta savieigai, chaosui. Milijoninės lėšos metamos į balą. Kiek jaunų žmonių lieka "ant ledo".

Negi Vyriausybėje ir ministerijose nėra blaiviai mąstančių pareigūnų, jog be reikalo atsisakyta planavimo, o chaotiški veiksmai sudaro sąlygas jaunimui palikti Lietuvą ir vykti uždarbiauti užsienin.

Mūsų Klaipėdos rajonas turime du Seimo narius Petrą Gražulį ir Agnę Bilotaitę. Jie turėtų kelti šiuos klausimus ir nebijoti buvusios sistemos tvarkos, kas gera, galima pritaikyti dabartinei Lietuvai. Man regis, kad "poniškų  specialybių" specialistų mūsų šalis sočiai prirengusi, todėl laikas atsigręžti į darbininkiškąsias specialybes, kurios padėtų jauniems žmonėms įsidarbinti ir likti gyventi mūsų šalyje.