Bandymas sugrįžti prie žvejų tradicijų

Mums rašo

Jau antrą kartą Lietuvos Jūrų muziejus ir delfinariumas organizavo folkloro šventę "Žuvys išgalvojo giesmes". Pagrindinis šventės tikslas buvo nykstančių ir jau išnykusių Pamario krašto žvejų tradicijų gaivinimas, jų priartinimas prie nūdienos žmogaus.

Etnografinėje žvejo sodyboje vyko atvira mokslinė konferencija "Pamario žvejų dvasinė kultūra". Joje buvo kalbama apie Kopgalio kaimelio istoriją, apie tai, kokias dainas ir kaip dainavo pamariečiai, kokios prasmės slypi šio krašto padavimuose, vėjų pavadinimuose, senųjų žvejų atsiminimuose ir kt.

Pranešimus skaitė Kauno Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos universitetų mokslininkai, istorikas - muziejininkas D. Elertas. Liaudies meistras A. Butkus pristatė Mažosios Lietuvos liaudies muzikos instrumentus, skambėjusius prieš du-tris šimtus metų.

Konferencijoje dalyvavo folkloro ansamblių vadovai, etnologai, istorikai ar klausytojai, besidomintys etnine kultūra. Džiaugiamės, kad sulaukėme etnokultūros specialistų iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, kitų Lietuvos vietovių dėmesio.

Rengiant šventės programą, buvo siekiama, kad visame kame atsispindėtų žvejiška pasaulėjauta. Kiekvieną pavakarę vyko koncertai, kurių metu tarsi leitmotyvas skambėjo žvejų dainos, vedančiųjų tekstai, paremti ekspedicine medžiaga, surinkta Pamario krašte.

Šventėje susipažinome ir su žvejų kasdienybe. Žvejo kieme senoviniu būdu buvo verdama žuvienė, tikri žvejai (kaip E. Prūsas iš Girininkų), liaudies meistrai ir amatininkai pynė bučius, mezgė tinklus, skobė luotą, statė valtį, kaldino žeberklus, audė šio krašto tautines juostas ir kt. Norintys galėjo ne tik stebėti gamybos procesą, bet ir patys jame dalyvauti. Tarp meistrų natūraliai šurmuliavo folkloro ansambliai: šoko, žaidė, grojo ir dainavo čia pat susėdę ant žolyno.

Šventės epilogas - svečių iš Ukrainos ir Baltarusijos kolektyvų ekskursija po Kuršių Neriją ir koncertas ant Parnidžio kopos. Pažymėtinas itin aukštas šių kolektyvų meninis lygis. "Korali" - jauni mokslininkai-folkloristai iš Lvovo. "Krosa" - Minsko kultūros ir menų universiteto studentai, studijuojantys folklorą, remdamiesi gyvąja liaudies tradicija. Gaila, kad jų paklausyti neatėjo Klaipėdos ukrainiečiai ir baltarusiai...

Renginiuose gražiai pasirodė "Siaudela" (aukštaičiai iš Biržų), "Mėguva" (Palanga), "Giedružė" (Nida), "Gervelė" (Kretinga), "Lažupis (Dovilai), Klaipėdos ansambliai.

Šventė žvejo sodyboje parodė, kad dar ne viskas prarasta, kad dar galime perskaityti tai, ką mums perteikia folklorinė kalba, istoriniai šaltiniai, papročiai.

Irena NAKIENĖ