Ir Kalėdų senelio nėra. Ir tavo tėtis - ne pats stipriausias. Ir pirma meilė ne paskutinė. Ir M. Džeksonas mirtingas. Ir bėga metai greičiau, negu U.Boltas.
Ir tikėjimas susvyravo - pirma Dievu, paskui laisva ir nepriklausoma žiniasklaida, ties kažkuriuo posūkiu - sąžiningais rinkimais, o branda ateina, kai žmogus nebetiki politikais ir influenceriais.
Bet yra dalykų, kurie išlaiko lygsvarą. “Architektūroje, sporte ir transporte”: tikėjimas teisingumo principu Valstybėje ir besąlygiška motinos meile gyvenime.
Juk kosmosas griūva, jeigu netyčia koks gudrašiknis vaikas įvaldo skundiko ar dar blogiau - aukos vaidmenį!
Pamenat? Dabar gudrūs psichologai paaiškina: didžiausia agresijos forma yra... apsimetimas auka, nes mušeiką gali nugalėti, melagį užtildys tiesa, bet reikia išminties mamai ir mokytojai pačiupti įsipatoginusį gudruolį.
Kol vaikas, apsimetęs auka ir tuo naudodamasis eis per gyvenimą, kentės jo draugai, kol vieną dieną (kai trečią kartą mirs jo senelis, penktą kartą infarktas ištiks močiutę ir šeštą kartą jo klasiokai paslėps kuprinę), nepatyrusi klasės auklėtoja sučiups tokį už rankovės. Ir motiniškai paauklės!
Apsimesti auka - negerai, nes kai tikrai reikės pagalbos, bus kaip toj pasakoj, kur piemuo su vilku.
Šiandien taip atsitiko su LGBT. Kai net patys gay žmonės man rašo - “not in my name” veikia ši organizacija - skaldanti visuomenę į vis daugėjančias mažumų grupes.
Šis tekstas yra autoriaus nuomonė ir nebūtinai atspindi redakcijos poziciją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą