Buvusio policijos generalinio komisaro nusivylimas

Buvusio policijos generalinio komisaro nusivylimas

Nustebino buvusio Lietuvos policijos generalinio komisaro, dabar Alytaus mero Vytauto Grigaravičiaus pareiškimas, kad jam politikos per akis, ir vos tik baigsis kadencija, į tą pusę daugiau niekada nežiūrės. Per daug melo, dviveidiškumo, išdavysčių ir kitokių labai negražių dalykų.

Žmogus 45 metus bendravo su visokio plauko nusikaltėliais: banditais, galvažudžiais, vagimis, vaikų grobikais ir nieko... atlaikė!

O štai su į aukščiausius moralumo ir skaidrumo standartus pretenduojančiais politikais vargiai ištrauks ketverius metus!

Iš viso to būtų galima gardžiai pasijuokti, jei nebūtų liūdna.

Juk V. Grigaravičius ne pirmas politine morale nusivylęs veikėjas, nusprendęs ateityje laikytis nuo politikos per patrankos šūvį.

Kas ten vyksta, kodėl žmonių nuomonė apie politikus, vartojant net pačius švelniausius terminus, labai nekokia?

Ne vienus metus krimtęs politiko duoną išsiaiškinau ne vieną įdomų dalyką. Pasirodo, politikams labai sunku laikytis duoto žodžio.

Jis visada ras šimtą priežasčių, dešimtis kaltų, aiškins, kad tauta jį ne taip suprato, ne ten žiūrėjo, ne su tais ėjo, bet, šiukštu, jis pats tikrai "nė prie ko".

Suprantama, dažnai politikams kortas sumaišo nuo jų ne visai priklausomi dalykai, jie tikrai nėra visagaliai, bet ar Jūs kada nors girdėjote iš bent vieno jų lūpų skambant - taip, aš kaltas, aš jus apgavau, dėl ko labai apgailestauju ir atsiprašau!

Kitas dalykas, kad politikai, deklaruodami aukščiausius moralinius ir kitokius standartus, patys yra taip nuo jų toli, kad net neįsivaizduoja, kaip tie standartai atrodo tikrovėje.

Iš čia ir trečia politikų bėda - dvigubi standartai ir taisyklės. Vienos sau, kitos konkuruojančioms partijoms.

Tačiau net vienos partijos viduje tas jau yra tapę norma. Tai plika akimi matyti prasidėjus kovoms, kada dalijamasi postais, įtakos sferomis, kada keliami kandidatai į kokias nors pareigas.

Tad vargu ar reikia stebėtis, kad tokių "sėkmės džentelmenų" kompanijoje buvęs generalinis komisaras šiaip taip ištraukė ketverius metus.

Taigi, dvigubi standartai ir taisyklės yra persmelkę visą partinį gyvenimą. Štai partija dėl demokratijos iškelia du kandidatus į Lietuvos prezidentus.

Sako, rinks visi Lietuvos žmonės, o jūs nesėdėkite namuose, važinėkite po Lietuvą, agituokite už save, o kuris gaus daugiau balsų, tas ir bus mūsų kandidatas. Labai demokratiška, skaidru ir, sakyčiau, iki graudumo tauru.

Deja, tikrovėje viskas atrodo kiek kitaip.

Vienas kandidatas negailėdamas savęs laksto po miestus ir miestelius, kurdamas savo rinkimų štabus, burdamas partijos narius ir prijaučiančius, aiškindamas savo programą.

Kitu rūpinasi partinė viršūnėlė, kuri išsiuntinėja "mieliems partiečiams" provincijose kvietimus į susitikimus su partijos keliamu kandidatu, kartu su juo atvyksta ir partijos elito atstovai ir vietiniai, šiokią tokią karjerą "centre" padarę veikėjai.

Vienas kandidatas, vaizdžiai sakant, vežiojamas karietoje, tempiamoje gerai įmitusių grynaveislių ristūnų, o kitas paliekamas kapanotis pats.

Be viso kito, nedviprasmiškai parodoma, kurį kandidatą palaiko partinis elitas, kas eiliniam provincijos rinkėjui yra itin svarbu.

Tokios mintys mane užplūdo neatsitiktinai, o savo kompiuteryje aptikus informaciją, kviečiančią į susitikimą su TS-LKD kandidate į Lietuvos prezidentus Ingrida Šimonytė.

Nurodyta, kad dalyvaus ir Andrius Kubilius, ir Agnė Bilotaitė.

Viskas gerai, draugiškai, "partietiškai"!

Tačiau man knieti paklausti, kodėl tokia prabanga netaikoma V. Ušackui, kodėl į jo dažnus susitikimus su rinkėjais ir rėmėjais niekas nesiunčia kvietimų iš centro, kodėl partijos elitas toks dėmesingas tik vienam kandidatui?

Kad ir koks entuziastingas ir išmintingas atsakymas būtų, beprasmiška svarstyti kas geriau - partijos parama ar tylus ignoravimas?

O taip norėtųsi, kad viskas būtų teisinga, skaidru ir, be abejo, demokratiška, kad ne tik buvę policijos generaliniai komisarai, bet ir visi kiti žmonės nebesibodėtų politika. Ir politikais!

P.S. Straipsnio autorius užmaršesniems skaitytojams nori priminti, kad už savo, kaip politiko, padarytas ir nepadarytas nuodėmes yra atsiprašęs žmonių raštu ir žodžiu...

Raktažodžiai
Sidebar placeholder