Mums rašo
Centralizuotas šildymas Klaipėdoje - vis dar primityviame lygmenyje. Meras parašė įsakymą, energetikai atsuko sklendę, paleido šilumą, ir viskas - galimybė pasireguliuoti tos šilumos kiekį daugiabučiame name neegzistuoja.
Tiesa, šilumos centre galima primažinti arba padidinti šilumos tiekimą visam namui. Bet kas iš to: daugiabučių namų šildymo sistemos tokios, kad pirmame aukšte būna vos 15 laipsnių, o devintame - 23 laipsniai. Kad būtų visiems vienodai šilta, padaryti esą neįmanoma. Todėl žmonės ir skundžiasi - vieni, kad blogai šildo, o kiti - kad turi laikyti atvirus balkonus, idant išsivaduotų nuo karščio.
Pinigai - į orą? Ne visai. Pinigai už tą vėjais leidžiamą šilumą šildo energetikų kišenę.
Norint suprasti, kam tokia šildymo netvarka naudinga, reikėtų žinoti, kad šildymo grandinėje yra trys dalyviai: šilumos tiekėjas, šilumos dalintojas ir šilumos gavėjas.
AB "Klaipėdos energija" yra vienintelis šilumos tiekėjas Klaipėdos mieste. Kuo daugiau šilumos centralizuoto šildymo vartotojai išleidžia pro balkonus, atviras orlaides ar nesandarias laiptinių duris, tuo šiai bendrovei geriau: vartojimas didesnis, ir pelnas didesnis.
Šilumos dalintojų grandis - tai bendrovės, kurios prižiūri daugiabučių namų šilumos centrus, reaguoja į oro pokyčius ir sukinėja sklendes, kad šilumos gyventojai gautų nei per daug, nei per mažai. Kitaip sakant, dažniausiai jie būna barami, jeigu gyventojams per karšta arba per šalta.
Šilumos dalintojams tikrai būtų paprasčiau gyventi, jei gyventojai savo butuose ar nors namo ribose galėtų pasireguliuoti šildymo intensyvumą. Tačiau už visą netobulą šildymo mechanizmą sumoka būtent šilumos gavėjas - gyventojas. Nors turėtų būti atvirkščiai - jeigu žmogus moka už šilumą, jis turėtų diktuoti, kiek tos šilumos nori, turėtų rinktis, kas tą šilumą tiekia pigiausiai. Tačiau šiandien dauguma Klaipėdos gyventojų neturi jokio pasirinkimo ir moka tiek, kiek pareikalauja vienintelis Klaipėdoje centralizuotos šilumos tiekėjas.
AB "Klaipėdos energija" yra Klaipėdos savivaldybės nuosavybė. Kitaip sakant, visų klaipėdiečių nuosavybė. Tačiau ar mums priklausanti bendrovė elgiasi garbingai, kai jos uždirbamas pelnas per metus siekia kone dešimt milijonų litų, o tuos pinigus jiems sunešantys gyventojai neturi jokios galimybės šiluma mėgautis taip, kaip jie to nori? Kažin. Garbe čia nekvepia.
Kodėl daugiabučiuose radiatoriai labiau kaista naktimis ir savaitgaliais? Gal todėl, kad tuomet niekas iš šalies nekontroliuoja, kiek šilumos pateikia vienintelis šilumos tiekėjas? Juk šildymo sistemas prižiūrinčių firmų darbuotojai savaitgaliais nedirba, o pranešti gyventojams, kokią dieną ir kiek šilumos buvo įbrukta vartotojui, dar nėra privaloma. Jeigu būtų galima šilumos kiekį reguliuotis pačiam gyventojui, arba namas turėtų nepriklausomą šildymo sistemą, tokiems įtarimams nebūtų pagrindo.
Žinoma, energetikai gali aiškinti, kad jie nepajėgūs pakeisti daugiabučiuose namuose esančių šildymo sistemų, nes tai - ne jų turtas. Kita vertus, kodėl energetikai turėtų stengtis ką nors pakeisti gyventojų labui ar bent aiškinti klaipėdiečiams, kad reikia ir jų pastangų norint modernizuoti šildymo ūkį? Esama situacija "Klaipėdos energijai" tik į naudą, o kadangi miesto valdžia neverčia savo valdomos įmonės dirbti visų vartotojų naudai, tai progreso ir nematyti.
Pasvajokime: jeigu mokesčiai už šilumą būtų mažesni, jeigu miesto vadovai atsisuktų veidu į žmones ir patvirtintų vartotojams palankią šilumos ūkio renovavimo strategiją, gal patys gyventojai, padedami namų administratorių, iš sutaupytų lėšų pasikeistų vamzdynus, šilumos centrus, susistatytų ant radiatorių šilumos reguliatorius? Na, uždirbtų tuomet "Klaipėdos energija" ne 10, o tik 5 milijonus litų pelno, bet Klaipėdos gyventojai pajustų naudą ir gyventų kaip europiečiai - reguliuodami šilumą savo bute.
Deja, tai tik svajonė...
Petras DAUNYS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą