Čia ir ten

Viename iš paskutiniųjų pranešimų, kaip jai ten sekasi, perskaičiau nerimastingą informaciją: "Mūsų miestelis Ispanijoje išrado... vasaros karnavalą. Taip, jis čia bus švenčiamas savaitgalį, kai suvažiuos daugybė žmonių! Veža net autobusai, nes vyksta dideli renginiai, koncertai. Žiauriai smagu.

BŪDAVO.

Dabar karnavalo laukiu nerimaudama. Pernai vasaros karnavalas vyko vos po dviejų tragiškų įvykių Barselonoje.

Iki šiol apie tai nepasakojau, nes buvau šoke, o paskui stengiausi pamiršti. Nebūčiau iš Rytų Europos: visiems pernai linksminantis, negalėjau nusiraminti. Matant minias atsipalaidavusių žmonių, vaikštinėjau nerimaudama ir, žinoma, pačioj dienos aky priešais save pamačiau keturis arabus. Nepersirengusius jokiais kostiumais, su striukėmis, permestomis per rankas. Ėjo tiesiai priešais centriniame parke.

Kaip užhipnotizuotas triušis stebėjau juos. Vienam pajudinus ranką, pamačiau didelį peilį. Mudu įsmeigėme akis vienas į kitą. Jis du pirštus nukreipė sau i akis, po to atsuko juos į mane. Suprask - aš tave matau. Jie paspartino žingsnius, aš likau sustingusi it akmuo, manydama, - sapnuoju paranojišką sapną. Pranešiau policijai. Tada sužinojau, - jie jau ieškomi. Tada daviau parodymus, nes jau buvo sužeistų. Atvyko greitoji, sanitarai nešė žmogų ant neštuvų. O aplink virė šventė. Daugybė linksmų ir nerūpestingų žmonių, būriai vaikų. Kitą dieną laukėme spaudos. Nė mažiausios žinutės. Net užuominos. Tyla. Išvada: tik dar aiškiau supratau, - pasitikėti šandien tegali tik savo intuicija."

Kai Lietuvoje buvo pranešta apie pabėgėlių kvotas - daugiau nei tūkstantis, o dar apie išmokas jiems, bene tris kartus viršijančias pensijas, be galo piktinomės. Paskui kažkaip tos skiriamos išmokų sumos susitraukė, o pagal kvotas priimti pabėgėliai po mėnesio kito ar net kelių savaičių pradėjo nešti kudašių iš Lietuvos.

Prisipažinsiu, - gal bent kartą pasidžiaugiau, kad esame tarp ES skurdžių, įvardijamų paskutinėse lentelės eilutėse. Lietuvoje pabėgėlių užsilaiko. Bet vienetai, - dažniausiai intelektualių, išmokstančių net tokią užsieniečiams painią lietuvių kalbą. Būtent tie intelektualieji džiaugiasi atradę Lietuvą. Dėl didesnių išmokų kitose ES šalyse atsisijoja Jurgos aprašyti tipažai. Bet vis tiek neramu, kad ir tokių mūsų šalyje gali užsilikti...

Norėdami pasidalinti rūpesčiais ar džiaugsmais, darbo dienomis skambinkite nuo 10 iki 13 val. tel. (846) 49 34 35 arba rašykite laiškus el. pašto adresu [email protected]