Trūksta ne tik darbo, bet ir kitokių užsiėmimų. Neva būtent dėl to kaimuose belieka prasigerti ir gyventi iš pašalpų.
Keista, kai žmogaus gyvenimo sėk-mės ir nesėkmės siejamos su vieta, kurioje jis gyvena. Negi mieste trūksta iš pašalpų gyvenančių ar girtuokliaujančių žmonių? Neteko girdėti, kad čia visiems sektųsi stebuklingai gerai, skirtingai nei provincijoje.
Lygiai taip pat ir kaimuose netrūksta ūkininkaujančių jaunuolių, savo verslus sukančių šeimų, gimtuosius miestelius puoselėjančių gyventojų.
Ir gyvenama ten gražiai, darniai ir draugiškai, vienas kitą palaikant.
Gal todėl reikėtų pro pirštus žiūrėti į nuolat besiskundžiančių ir verkšlenančių pasisakymus. Tie, kurie šalies rajonus paniekinamai vadina nustekenta provincija ir sako, jog ten nieko gero rasti neįmanoma, matyt, įsivaizduoja, kad visiems žmonėms gyvenimas turi būti patiektas ant porcelianinės lėkštutės.
Tuo metu tie, kurie žino, kas yra sunkus darbas, tokiems paverkšlenimams nė už ką nepritartų, mat ir provincijoje randa, kur savo potencialą išnaudoti. Galiausiai juk niekas nedraudžia iš rajono atvykti į didesnį miestą, pasisemti čia patirties ir į savo gimtąjį kaimą ar miestelį grįžti su patirtimi bei šviežiomis idėjomis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą