Pradedant 2012 metais, visos naujai į euro zoną patekusios šalys, savanoriškai-priverstinai, turės atsisakyti biudžeto parlamentinės kontrolės Europos stabilizavimo mechanizmo (ESM) fondo naudai. Tai įvyksta po to, kai Parlamentas ratifikuoja sutartį, kurioje numatomas šalies dalyvavimas šiame fonde, nors ESM fondas net nėra oficiali ES institucija! Euro zonos portale ESM fondas pristatomas kaip partneris (kartu su Tarptautiniu valiutos fondu).
Iš esmės tai reiškia, jei, neduok Dieve, euro zona ar pati Europos Sąjunga kada nors nustos egzistuoti, tai visi Lietuvos (kaip ir bet kurios kitos euro zonos šalies) prisiimti finansiniai įsipareigojimai (įsiskolinimai tik už teisę Lietuvoje naudoti eurą) šiam ESM fondui (kaip ir Tarptautiniam valiutos fondui) išliks iki Lietuvos valstybės egzistavimo pabaigos.
Pagrindinis Lietuvos įsipareigojimas sutarties tekste formuluojamas paprastai ir nedviprasmiškai: "ESM narė neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigoja mokėti bet kokio dydžio įmoką, nurodytą fondo vykdomojo direktoriaus, vadovaujantis šiuo straipsniu, toks pareikalavimas turi būti apmokėtas per 7 dienas nuo tokio pareikalavimo dienos" (ESM sutartis. Devintas straipsnis - Kapitalo įmokos. 24 psl.).
Jei atsižvelgsime į tai, kad šio ESM fondo dydis pagal 10 str. nėra ribojamas, neišvengiamai kyla klausimas, kas atsitiks, kai Lietuva kuriuo nors metu nesugebės per septynias dienas surasti reikalaujamų lėšų.
„Dešimtas straipsnis. Įstatinio kapitalo pakeitimas. 1. Didžiausią kreditavimo apimtį ir ESM įstatinio kapitalo pakankamumą Valdytojų Taryba turi peržiūrėti reguliariai ir bent kartą per penkerius metus. Ji gali nuspręsti pakeisti įstatinį akcinį kapitalą ir pataisyti 8 straipsnį ir antrąjį priedą.“
Tokio svarbaus dokumento šalies likimui pasirašymas negali likti be visuomenės dėmesio, tuo labiau kad šios sutarties daugybė punktų, kaip prieštaraujantys ne tik Konstitucijai bet ir demokratijos principams, buvo atmesti Vokietijos konstitucinio teismo. Vokietijos konstitucinis teismas apribojo šios sutarties veikimą savo šalyje.
Ar ji atitinka šalies Konstituciją, nagrinėjo ir Estijos teismas, ir tik vieno balso persvara Estija nepasinaudojo galimybe apriboti šios sutarties su ESM fondu veikimą savo šalyje. Nors visa tai vyko protestuojant politikams, ekonomistams ir Estijos pilietinei visuomenei, kurie šią sutartį (su ESM fondu) lygino su 1940 metų okupacija.
Kad jie ne be reikalo nerimavo, aišku susipažinus su sutarties tekstu. Bet tai padaryti nėra lengva. Yra tekstai tik kalbomis tų šalių, kurios pasirašė šias sutartis su ESM fondu, tačiau oficialaus teksto lietuvių kalba, kurį turėtų perskaityti mūsų Seimo nariai (kurie privalės ne tik išnagrinėti kiekvieną straipsnį, bet ir balsuoti, ratifikuoti šią sutartį) ir visuomenės veikėjai, nepavyko surasti.
Ar protinga prisiimti įsiskolinimus nepriklausomai tarptautinei finansų institucijai, iš kurios neįmanoma pasitraukti (nes toks mechanizmas nenumatytas) ir negalima bus jų užprotestuoti jokiame teisme (nes tai uždrausta sutarties tekste - „neatšaukiamai ir besąlygiškai“)?
Tų, kuriems iš tiesų rūpi Lietuvos ateitis, tokios sutarties pasirašymas, tolygus stojimo į ES sutarčiai, negali palikti abejingų. O gal gali?
Prieš save turime trijų šalių patirtį:
• Vokietijos, pasirūpinusios saugikliais ir ne tik apribojusios savo dalyvavimą šiame projekte (nustačiusios maksimalią sumą), bet ir pareikalavusios, kad šalies parlamentarai gautų išsamią informaciją apie fondo veiklą;
• Estijos, kurioje bent kai kas bandė gilintis į sutarties sąlygas ir ginti piliečių demokratinėms teisėms atstovaujančių parlamentarų teisę valdyti šalies biudžetą;
• Latvijos, kurioje ši sutartis buvo pasirašoma tyliai ir nepastebimai, praėjus mėnesiui po euro įvedimo (2014 m. sausio 30 d.).
Kokį kelią pasirinks Lietuva?
Prieš pradėdami nagrinėti sutarties tekstą, žvilgtelėkime, kas vyko Estijoje po sutarties su ESM fondu pasirašymo.
Įvykdysim „penkmetį“ per dvejus metus?
Girdami mitais tapusius skubaus euro įvedimo pranašumus, mūsų eurooptimistai linkę sumenkinti įmokų į ESM fondą reikšmę ekonomikai ir finansų stabilumui. Dažnai skamba raminama formuluotė, kad įmokos nedidelės ir išdėstytos per 5 metus. Štai kaip tai pateikiama Lietuvos banko EURO ĮVEDIMO LIETUVOJE 2015 M. KIEKYBINIO POVEIKIO ŠALIES EKONOMIKAI VERTINIMO publikacijoje. (33-34 psl.):
„Lietuva turėtų įmokėti į ESM apmokėtąjį kapitalą apie 300 mln. eurų (1 mlrd. Lt). Lietuva finansinę įmoką turėtų pervesti per 5 m. (maždaug po 200 mln. Lt 2015-2019 m.). [...] Tai sudarytų apie 0,1 proc. prognozuojamo BVP 2015-2019 m. Lietuva taip pat įsipareigotų papildyti ESM kapitalą daugiausia dar 2,5 mlrd. eurų (8,5 mlrd. Lt) pagal pareikalavimą.“
Panašiais teiginiais buvo raminama protestuojanti Estijos visuomenė, kai 2012 metais po euro įvedimo buvo raginama ratifikuoti sutartį su ESM fondu, apie kurį nieko nėra parašyta 2004 metų stojimo į ES sutartyje. Šioje sutartyje, kuri buvo patvirtinta tautos referendumu, įsipareigojimas įvesti eurą nebuvo siejamas su jokiais stabilizavimo fondais. Jų tada net ir nebuvo. Jei jau keičiamos žaidimo taisyklės, tai reikėtų sužinoti ir piliečių nuomonę, nes valstybės biudžetas - tai mokesčių mokėtojų sunešti pinigai, kuriais išlaikoma ir stiprinama valstybė (apie tai valdžia, gavusi tautos įgaliojimus, dažnai pamiršta).
Tokio referendumo Estijoje reikalavo ir parlamentarai, ir Konstitucinio teismo nariai. Oponentų argumentas buvo labai paprastas - laiko svarstyti nėra. Štai būdingos tezės iš to meto publikacijų: „Estijos finansų ministras Jurgenas Ligis (Juergen Ligi) įkalbinėjo parlamentarus neatidėlioti ESM fondo įstatymo priėmimo“; „ministras pirmininkas Andrus Ansipas: iš pradžių ratifikuokime ESM, po to pakalbėsime apie detales“; „parlamentas privalo priimti sprendimą dėl ESM per 48 valandas“.
Tokio skubotumo padarinys geriausiai pasimatė, kai 2014 metais (dar nepraėjus dvejiems metams po sutarties dėl ESM fondo pasirašymo) estų žiniasklaidoje pasirodė interviu su finansų ministru „Estija sumokės paskutinį įnašą į ESM stabilumo fondą balandžio mėnesį“: „Estija privalo įnešti į ESM beveik 149 mln. eurų, iš kurių 4/5 jau įnešta, o likusią dalį sumokės balandį.“
Atkreipkime dėmesį, „penkmetis“ įgyvendintas per dvejus metus. Ir tai faktas. Tai ar Lietuva bus išimtis? Tuo labiau kai girdime eurokomisarų ir Tarptautinio valiutos fondo atstovų pareiškimus, kad paremti Ukrainą reikės gerokai daugiau, nei buvo skiriama Graikijai, todėl Europos piliečiams būtina būti solidariems.
Pagalba Graikijai - investicija?
Šią tezę Lietuvoje, svarstant pagalbą per ESM fondą „badaujantiems“ Graikijoje ir Kipre, teko girdėti dažnai. Tačiau ar tai tiesa? Žiūrėkime į faktus.
2012 08 30, S.Sesteris: ESM - tai investicija, o atlyginimai mokytojams - tai išlaidos. Taip Estijos parlamento Finansų komisijos pirmininkas Svenas Sesteris (Sven Sester) atsakė į Centro partijos nario Kalevo Kalo (Kalev Kallo) klausimą: „Kodėl ratifikavus ESM valstybė pasirengusi dar šiais metais sumokėti dvi įmokas į fondą, 60 mln. eurų, o kai kalbame apie algų didinimą mokytojams, tai pinigų nėra? Ar tai reiškia, kad savo šalies ekonomikai jokiu būdu nepadėsime, o Europai atiduosim paskutinius pinigus?“
Šis dialogas buvo Parlamente, už kurio sienų vyko masinės protesto akcijos reikalaujant didesnio atlygio mokytojams ir pats didžiausias per visą Estijos istoriją medikų streikas. O kas buvo teisus šiame politikų ginče, galime spręsti po metų pasirodžiusioje publikacijoje.
2013 04 17, Estija grąžins pinigus, uždirbtus iš graikiškų obligacijų. Finansų ministras Jurgenas Ligis kalbėdamas Parlamente paaiškino, kad Estijos bankas nupirkdamas prasiskolinusių šalių obligacijas uždirbo pelno: „Tam, kad pirmiausia sumažintume Graikijos skolas, o antra, kad nelobtume iš bėdoje atsidūrusių valstybių, siūloma šiuos pinigus atiduoti atgal Graikijai.“ Kalbama apie 5 mln. eurų.
Šis įvykis sukėlė rimtą konfliktą tarp finansų ministro ir Estijos banko, kurių atstovai norėjo panaudoti šias uždirbtas lėšas kovai su krizės padariniais pačioje Estijoje ir įtarė prie tokio sprendimo prisidėjus patį ministrą, kuris daugiau jaudinosi ne dėl gimtosios Estijos, o dėl Graikijos: „Estijos finansų ministras įrodinėja, kad toks sprendimas buvo priimtas ES centrinio banko, tačiau Estijos bankas įsitikinęs, kad šį sprendimą priėmė (neformali - red. past.) Euro grupė - Euro zonos finansų ministrų taryba.“ Tačiau kodėl atsiranda tokie įtarimai ir ką tai reiškia?
Nežinant sutarties su ESM fondu teksto, sunku suprasti ir pagreitintą įmokų mokėjimą, ir sąžiningai uždirbto pelno iš obligacijų atsisakymą, ir Estijos parlamento vicepirmininko Jurio Rataso (Jueri Ratas) pareiškimą, kad „vyriausybė prisijungdama prie ESM fondo pasmerkia Estiją skolų vergovei“. [15]
Ir tuo labiau sunku suprasti nuoseklaus sutarties su ESM fondu oponento - Estijos konstitucijos gynėjo, teisės kanclerio, kuris skiriamas paties Estijos prezidento, Indreko Tederio (Indrek Teder) - paprastą pagrindinę mintį: „Teikiant pagalbą euro zonai, negalima peržengti per tautą ir per konstituciją“.
Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ specialų leidinį „Redakcinės kolegijos tribūna“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą