Gamtą reikia puoselėti.

Nežinau, kiek tokie rašiniai padeda gamtosaugos ir bendrai tvarkai mieste, bet visgi norėčiau išsakyti savo mintis ta tema.
Jau ne vienas mėnuo didelėje plynėje tarp Minijos g. ir Taikos pr., palei Dubysos g., vyksta statybos. Visai greta "Šilo" parduotuvės yra vandens telkinys, apaugęs nendrėm, kurį yra pamėgę vandens paukščiai. Jame yra ir žuvų, nes neretai galima matyti meškeriotojų. Norėtųsi žinoti, koks likimas laukia to ežerėlio. Ar įsismarkavę statybininkai nežada jo palaidoti po statybiniu ir kitu laužu. Juk per tuos statybinius užmojus buvo palaidotas jau ne vienas miesto vandens telkinys. Gal kai kam atrodo, kad jų mieste yra per daug, kad gyvename šalia marių ir jūros, ir jų teikiamos vėsos miestui užtenka?
Jai senokai visai nieko nebegirdėti apie miesto žaliųjų gamtosauginę veiklą, atrodo, kad visi gamtosaugos reikalai palikti savieigai. Biurokratai labai mėgsta teisintis dėl vieno ar kito gamtos objekto sunaikinimo aiškindami, kad tas objektas buvo apleistas, neprižiūrimas, užterštas ir pan. Taip problemas sprendė pirmieji bolševizmo apaštalai ir atrodo, kad jų propaguoti būdai dar ir šiandien ne vienam yra priimtini. Ne griauti, ne užpylinėti ar deginti reikia tai, kas neprižiūrima ar apleista, o tvarkyti ir puoselėti.
Prieš gerus metus buvo atsodintos vaikų nuniokotos pušaitės ant viaduko H. Manto gatvėje šlaitų. Šią žiemą čiuožinėjantys nuo šlaito vaikai atsodintas pušaites vėl suniokojo. Keista, kad ta "čiuožykla" yra vidury miesto, šalia centrinės gatvės, greta stovi gyvenamieji namai, bet visą žiemą tos "čiuožyklos" niekas "nematė", niekam pušaičių niokotojai neužkliuvo.
Praėjusią vasarą buvo atstatytas senasis miesto riboženklis su miesto herbu prie kelio tarp geležinkelio ir Melnragės, greta buvo pastatytas gražus stendas ant metalinių strypelių. Vėliai pamačiau tą stendą nulenktą prie žemės ir jį atstačiau. Po kurio laiko jis vėl buvo nulenktas, o šiomis dienomis pamačiau, kad jis dingo. Tie, kas stato panašius dalykus, turėtų neužmiršti, kad gyvename ne kokiame Vatikane, o krašte, kur šeimininkais jaučiasi chuliganaujanti demokratijos saugoma publika. Jiems atrodo, kad gamta tam ir yra, kad galėtų šiukšlinti, daužyti butelius ar deginti žolę, mišką savo malonumui.