Dienos komentaras
"Slapta pažyma apie grėsmes nacionaliniam saugumui" niekada netaps lietuviui tuo, kuo buvo ir bus "Williams" epopėja. Pastaroji jau tapo naujosios istorijos epu su savo herojais ir blogiukais.
Iš naujo perskirstyti vaidmenis JAV ekspertų pažymos tikrai neužteks. Tai šiomis dienomis turėjo suvokti tie, kurie vis dar nesudeda ginklų kovoje dėl ministriškų ir kitokių postų.
Naujam mitui sukurti reikia stipresnės fabulos ir autorių, kurių interesai ne taip aiškiai kyšotų. O čia - Kitas Smitas. Ambasadorius, kuris aprūpino konservatorius visa įmanoma propagandine ginkluote parduodant Mažeikius amerikonams, o po to dar ir įsidarbino pas "Williamsus".
Nebūkime naivūs: šūkis "Williams" - tai NATO!" turėjo būti pagrįstas labai aiškiais patikinimais iš Vilniaus Akmenų gatvės. Ten, buvusios sovietinės Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vietoje, dabar darbuojasi JAV ambasada.
K. Smito pažyma kairiųjų nekompromituoja, ji juos "paskiepija" nuo bet kokių įtarimų. Jeigu manytume, kad Darbo partiją, į kurią ir buvo nukreiptas K. Smito ekspertinis žvilgsnis, konsultuoja geri propagandistai iš Rytų, tai būtų galima įtarti, kad K. Smitas lošia už rusus. Propagandiškai parengia Viktorą Uspaskichą prieš jo pergalingą žygį per Lietuvos energetiką.
Po šitos pažymos pono Viktoro neveiks ne tik jokie kompromatai. Jis bus atsparus akivaizdžiai tiesai.
Dabar jis galės ramiausiai kurti darbo vietas Ignalinoje, įleisdamas į ją "Gazpromą" naujai dujinei elektrinei statyti. Dar jis galės pakeisti venesuelietišką Elektrėnų energetikų orientaciją. Ta elektrinė yra vienintelė Lietuvoje, kuri išgyvena be ruso, nes degina orimulsiją.
Pridėjus dar ir Kruonio HAE bei būsimą tiltą į Vakarus, V. Uspaskichas galės tikėtis, kad Vladimiro Putino širdis atlėgs ir jis vėl priims mūsų Viktorą į žaidimą.
Atsikovojęs vietą prie vamzdžio, V. Uspaskichas pagaliau nustos dejuoti apie tai, kad jo verslas yra labai nepelningas. Pagal tai bus galima spręsti, kad K. Smito pranašystė išsipildė.
O juk dalį tiesos tas K. Smitas vis dėlto pasakė. Rusiški energetiniai interesai šiuo metu yra ypač gerai atstovaujami tiek Lietuvos Seime, tiek ir būsimojoje Vyriausybėje.
Tereikia suskaičiuoti realius visokių dujotekanų, iterų indėlius į partijų rinkimines kasas ir partinių bosų gerovę.
Ir tos pažymos problema ne ta, kas joje sakoma. Problema - kas sako. Tiesą apie Lietuvos energetinio sektoriaus sugrįžimą į Rusijos rankas turi byloti ne tie, kurie nemenkai prisidėjo, kad "Mažeikių nafta" suklestėtų po "Jukos" sparnu...
Tačiau nuvertinti K. Smito pažymos poveikį būtų labai neprotinga. Ir ne tik dėl to, kad jos autorius, nors kalba labai aptakiai, tačiau vis dėlto pataiko pirštu į akį. Kita priežastis įsiklausyti į to Kito nuomonę yra ta, kad Ameriką dabar valdo naftininkai - energetikai, o tas Strateginis tyrimų centras yra institucija, esanti per ištiestą ranką ne tik nuo Vašingtono strategų, bet ir nuo sprendikų.
Pastariesiems viskas, kas susiję su pasaulinėmis energetikos rinkomis, yra labai jautru. Dėl visko, kas dega, amerikiečiai nesidrovi net pakariauti.
O Lietuvoje, kurią valdo Džordžo Bušo draugas Valdas Adamkus, rusas ne tik semiasi viską. Jis tai daro susikibęs už parankės su vokiečiu, kuris mūsų žemyne kuria opoziciją Amerikos pasauliniam dominavimui.
Džordžui tai gali ir nepatikti.
Rūta Grinevičiūtė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą