Vis dėlto suvokiant geopolitinį šio muzikinio festivalio aspektą, pro akis negali prabėgti faktas, kad dažniausiai nugali ne daugiausia kaimynų palaikymą turintys savo šalių atstovai, bet iš tiesų atlikę geriau paruoštas šiam konkursui dainas, o gal ir įgyvendinantys muzikos industrijos specialistų pateiktus sprendimus.
Paimkime kaip pavyzdį 2009 metais Norvegijai atstovavusį išeivių iš Baltarusijos vaiką Aleksandrą Rybaką, kurio konkurse atliktą dainą „Fairytale“ dar ne vienus metus niūniavo visa Europa, o ir tie patys lietuviai pagal šią dainą šėlo šventėse ir atlikėjo koncertuose. Lengva melodija ir paprasti žodžiai bei savotiška choreografija, ko gero, privertė ne vieną atsipalaiduoti ir atiduoti savo balsą paprastam „berniokui“ iš Norvegijos. Jis tada surinko didžiausią sumą balsų per visą „Eurovizijos“ konkurso istoriją, net 387 (šių metų nugalėtoja Loreen su daina „Euphoria“ surinko 372 balsus).
Ir nugalėjo ne politika, bet daina. Žinoma Skandinavijos šalių patirtis šiame nuo 1956 metų organizuojamame muzikiniame konkurse yra didžiulė, o ir požiūris į konkursą vietinėje atrankoje yra labai rimtas. Lietuva šiame konkurse dalyvauja nuo 1994 metų, pirmasis atstovas buvo Ovidijus Vyšniauskas su daina „Lopšinė mylimajai“. Žinoma, reikėtų paminėti ir tą faktą, jog „lietuviško“ prieskonio „Eurovizija“ paragavo dar 1981 metais, kada Airijos sostinėje Dubline vykusiame finaliniame konkurso etape Vokietijai atstovavo Lena Valaitis, (gimė 1943 m. rugsėjo mėn. 7 d. Memelyje (dabar Klaipėda), kuri su daina „Johnny Blue“ užėmė antrąją vietą.
Galėtume guostis, kad mūsų geopolitinė padėtis mums nėra paranki „Eurovizijoje“, tačiau būtent Estija su savo atstovais Taneliu Padaru, Deivu Bentonu, 2XL atliekama daina „Everybody“ 2001 metais tapo pirmąja posovietine šalimi, kuri nugalėjo šiame konkurse. Iškart po metų, 2002-aisiais, atėjo Latvijos eilė, kai Marie N su daina „I Wanna“ taip pat nuskynė nugalėtojo laurus. Tad liūdniausia, jog liekame vienintelė iš trijų Baltijos sesių be įspūdingo muzikinio laimėjimo.
Kas ir kokius balus skyrė Lietuvos atstovui D.Montvydui ir jo dainai „Love is Blind“ šių metų konkurse: Gruzija - 12, Baltarusija - 8, Anglija ir Airija - po 7, Norvegija - 6, Bulgarija ir Rusija - po 5, Azerbaidžanas, Malta ir Latvija - po 4, Estija ir Prancūzija - po 3, Juodkalnija ir Nyderlandai - po 1.
Kodėl artimiausia mums tapo Gruzija, kuri šiais metais ir vėl skyrė mums 12 balų? Dalis Europos gyventojų, kurie nesigaudo geografijoje, nustebtų, kad šias šalis skiria daugiau nei 1000 kilometrų. Bandydami analizuoti, galime žvelgti į dabartinę Lietuvos ir Gruzijos šalių politinę padėtį. Geri santykiai tarp valstybės vadovų bei valdžios klerkų nulemia šios Kaukazo šalies gyventojų požiūrį į mus. Tvirta dabartinė šalių draugystė pasitvirtino, Gruzija vienintelė skyrė 12 balų.
Turbūt ne vienas apsidžiaugė, jog kaimynai baltarusiai skyrė mums net 8 balus, tačiau atidžiau pradedant žiūrėti, išryškėja didelis Lietuvos verslo „desantas“ šioje valstybėje. O ir mūsų šalies prezidentė ne kartą išreiškė palaikanti šios šalies integraciją į Europos šalių ekonominius procesus. Nenustembame, kad stiprios lietuvių bendruomenės „iš peties“ pasistengia, jog Anglija, Airija ar Norvegija skirtų aukštus balus.
Tačiau mane ir ne vieną mano pažįstamą labiausiai nuliūdino „braliūkais“ vadinamų latvių bei nuolat mums artima vadintos Estijos pozicijos šiame konkurse mūsų, lietuvių, atžvilgiu. Kartu išgyvenę ne vieną XX amžiaus skaudų įvykį ar laimėjimą, stovėjome už rankų Baltijos kelyje ir dainavome dainą „Bunda jau Baltija“. Šiandienėje mūsų šalių visuomenėje nebėra tos vienybės, o elementarus „eurovizinis“ balsavimas parodo, kad vienas kitų palaikymas tebėra praeities kartų šešėlis. Vienintelė mano ir pažįstamų žmonių paguoda buvo ta, kad Estijai skyrėme 8 balus (Latvija finaliniame „Eurovizijos“ 2012 etape nedalyvavo).
Nors dažnas lietuvis sako, kad džiaugiasi degančiu kaimyno stogu, panašu, jog mes, kad ir kaip ten būtų, savo kaimynus palaikome.
Tačiau šiemet nudžiugino tai, jog balus mums skyrė tokios šalys kaip Prancūzija, Juodkalnija, Bulgarija, Azerbaidžanas, Nyderlandai ar Malta. Gal vis dėlto daina nebuvo bloga ar beviltiška?
O ekonominių sunkumų ir vargų prispausti žmonės turbūt gali kurti tik liūdnas melodijas.
Respublika.lt
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą