Skambinkite mums
Prašymas
Ponia Aldona, gyvenanti Įgulos gatvėje, viso kvartalo garbaus amžiaus žmonių vardu maldauja grąžinti ankstesnį 17-ąjį maršrutą, kai juo žmonės buvo vežami nuo geležinkelio tilto iki Mažojo Kaimelio "Iki" parduotuvės, ir tuomet autobusas sukdavo miesto link. Dabar šio maršruto autobusas "nukerta" kampą ir iš Kretingos gatvės į miestą pasuka naujuoju keliu. "Gal tiems, kurie pakeitė maršrutą, tie keli šimtai metrų atrodo nereikšmingi, tačiau garbaus amžiaus žmonėms, susiruošusiems į bažnyčią, jie prilygsta keliems kilometrams",- aiškino ponia Aldona. Jai labai pagailo kelių senų žmonių, kurie verkdami maldavo vairuotojo pavežėti senuoju maršrutu. Šis susimylėjo bent tiek, kad žmonelius paleido ant kampo, prieš pasukdamas naujuoju keliu. "Labai prašome, kad 17-ojo maršruto autobusas kursuotų ankstesniu keliu", - nepraranda vilties būti išgirsta ponia Aldona.
"Servisas"
Ponia Danutė, ruošdamasi remontui, išvežė kilimą į valyklą. Paskui laukė mėnesį, kol grąžins. Tačiau parsivežusi dvi savaites neišvyniojo, nes remontas tebevyko. O kai išvyniojo, pamatė, jog kilimas nevalytas, nors už šią paslaugą iškart buvo sumokėjusi 40 litų. Savaitę valyklos darbuotojos mulkino ponią Danutę pažadais, kad jai paskambins pats direktorius. Šis kalbėtis su moterim, jo nuomone, "per daug impulsyvia", atsisakė, bet pagaliau pažadėjo išvalyti kilimą be mokesčio. Tačiau "per daug impulsyvi moteris" abejoja, ar verta dar kartą prasidėti su tokia valykla.
Nuolatinis klausimas
Kur panaudojami mokesčiai, kuriuos gyventojai sumoka už savo augintinius? To vis puola klausinėti miestelėnai, pasigendantys aikštelių savo šunims vedžioti, tvorų aplink tokias aikšteles ir t.t. Aną dieną tuo vėl susidomėjo ponia Vilė: "Gal būtų galima sužinoti, kurion pusėn nuėjo mano ir kitų gyvūnų augintojų sumokėti pinigėliai? Aptvertų aikštelių taip ir nematau. Gal liautis mokėjus? Bet ne - kiekvieną mėnesį gaunu kvitus su grasinimais, oi, kas bus jei nesumokėsiu. Tad labai įdomu, kam panaudojami tie mokesčiai?"
Skilties tvarkytoja kreipėsi į Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėją Ireną Šakalienę, kad ši praskleistų surinktų lėšų panaudojimo paslapties šydą. Ji pirmiausia pažymėjo, kad miestelėnai nelaiko pilietine pareiga registruoti savo gyvūnus. "Įregistruota jų tėra labai nedidelė dalis. Tad surenkami mokesčiai nėra tokie dideli, kaip įsivaizduoja juos mokantys. O surinktos lėšos panaudojamos augintiniams identifikuoti, dalis lėšų skiriamos "Nuarui", yra nupirktos ir išdėstytos dėžės šunų ekskrementams. Artimiausiu laiku turėtų būti įrengta pora aikštelių šunims vedžioti pietinėje miesto dalyje",- lėšų panaudojimo "kryptis" įvardijo ponia Šakalienė. Kažin, ar jos atsakymas tinka tiems, kurie už savo šunelius sąžiningai moka, o sąlygos jiems vedžioti kaip ir anksčiau - po kaimynų langais...
Ir pabaigai - laikraščio skaitytojo sentencija šia tema: "Šunys ir žmonės turi mokėti Lietuvai už laisvą gyvenimą".
Rūkalė
Ponas Algis suabejojo, ar turi teisę pardavinėti ledus nuolat rūkanti pardavėja. Tuo labiau kad jis pastebėjo, jog vokiečių turistų grupės, praeidamos pro šią ledų pardavėją, nuolat ją bado pirštais, rodydami kits kitam. O pardavėja cigaretės tiesiog neišleidžia iš dantų. "Juk moteris. Pardavinėja ledus. Tai turėtų ją stabdyti nuolat žįsti cigaretę",- svarstė ponas Algis.
GRAŽINA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą