Gražinos skiltis

Skambinkite mums

Kas nutiko su žmonėmis? Ponia Birutė sakė esanti nuolatinė įvairių knygynų klientė. Užėjusi į vieną iš jų tamsiame kampe negalėjo įžiūrėti net knygų pavadinimų. Simpatingai atrodžiusios pardavėjos pasiteiravo, ar nebūtų galima įjungti šviesos? Na, ir pasipylė... "Specialiai pasižiūrėjau į laikrodį. Buvo dienos vidurys. Kaip ji "bendraus" su klientais vakare?" - sakė pagalvojusi ponia Birutė.

Ji teigė, kad pardavėjos "atsakymas" jos nė kiek neįskaudino. Miestelėnė tik susimąstė, kas darosi su žmonėmis, kad šie dėl menkiausių smulkmenų leidžiasi į tokius pykčius ne tik šiuo atveju. "Iš kur toks mūsų nesusikalbėjimas?" - sakė priežasčių niekaip negalinti suprasti moteris.

Pažymys už drausmę?

Savotiškai ponios Birutės temą "Kas nutiko su žmonėmis" pratęsė keli miestelėnai. Bet jie kalbėjo ne apie suaugusiųjų tarpusavio santykius ir elgesį, o apie moksleivių. Nuomonėms pareikšti buvo pretekstas: švietimo ir mokslo ministras Seime prabilo apie ketinimus į mokyklas grąžinti pažymius už drausmę. Tai sukėlė audringas įvairaus amžiaus Lietuvos gyventojų diskusijas. Daugiau nuomonių tokių, kad tą pažymį iš tiesų reikia sugrąžinti. Bet nestinga ir kategoriškai pasisakančiųjų prieš, nes tai esą žlugdys asmenybes.

Todėl buvo įdomu išklausyti ponios Giedrės pasakojimo, kaip yra Airijoje: "Mano sūnus mokosi pradinės mokyklos penktoje klasėje. Čia drausmė pažymiu vertinama kartą per savaitę, o jeigu vaikas prasižengia, tai ir dažniau. Mokykloje yra ir drausmės kambarys. Jame mano sūnus stovėjo visą dieną per pertraukas dėl to, kad per vieną pamoką įvairiomis grimasomis juokino klasę. Airijoje niekas net nemėgina diskutuoti apie kokias nors žmogaus teises ar asmenybių žlugdymus. Viskas valstybėje prasideda nuo tvarkos ir įstatymų laikymosi. Mokyklose - taip pat".

O ponas Virginijus papasakojo apie mokyklas Vokietijoje, kuriose mokosi "ypatingieji". Tokie vaikai Lietuvoje vadinami hiperaktyviais. Tai jie dažniausiai mokyklose visiems kelia siaubą. "Hiperaktyvaus vaiko pažymys už drausmę tikrai nesutramdys",- mano ponas Virginijus, siūlantis tokius vaikus atskirti taip pat, kaip ir Vokietijoje. Tokioms mokykloms, pasak jo, rengiami ir specialūs pedagogai.

"Ar galiu?"

"Ar galiu važiuoti geltonuoju autobusiuku?" - klausė mokytoja Sesilija, gyvenanti Klaipėdos priemiestyje. Atvirai prisipažinsiu - pedagogės klausimas tikrai pribloškė. Ne todėl, kad nežinojau atsakymo į tokį klausimą. O dėl to, kaip šių dienų mokytojas yra įbaugintas: jis bijo mokyklos viršenybės, bijo moksleivių tėvų, galų gale bijo ir pačių moksleivių, bet kuriuo pretekstu galinčių skųsti savo pedagogą. Tad mokytoja Sesilija jau yra įsibauginusi galinti pažeisti "viešuosius ir privačius" interesus...

Iš tiesų - gal mokytojas tais autobusiukais negali važiuoti, jei moksleiviai netelpa?

GRAŽINA