Skambinkite mums
Automobilių statymas Miesto gyventojams iš Debreceno, Bandužių gatvių, Jūrininkų prospekto, senamiesčio kelia siaubą automobiliais nustatyti šaligatviai. "Nebeliko sporto aikštelių, vietoje žolynų - automobilių vėžės. Kas atgaivins želdinius ir atstatys automobiliais "išartas" šaligatvių plyteles?" - svarstė ponas Stanislovas. Jis prisipažino kelis kartus kvietęs policininkus. Pasak jo, pareigūnai tik gūžčiojo pečiais ir sakė esą bejėgiai jau vien todėl, kad trūksta įrangos automobilių ratams blokuoti. "Bet juk turi būti kokia nors tarnyba, kurios žmonės pradėtų kovą su kiemų ir gatvių siaubikais", - nenurimsta ponas Stanislovas. Jis pasiryžęs netgi pavedžioti pareigūnus po pietinės miesto dalies kiemus, kad šie pamatytų, kokia tragiška padėtis. Beje, ponas Stanislovas ir pats vairuoja automobilį, bet niekada jo nestato ant šaligatvio ar vejos. Jis įsitikinęs, kad aplinkai neabejingas žmogus visada atras, kaip pastatyti mašiną nekenkiant nei gamtai, nei žmonėms.
Policininkai tik užjautė
Automobilių draudikai savaitgalį prie prekybos centro taip garsiai leido muziką, kad visa Kauno gatvė drebėjo. Šeštadienį, kai po darbo savaitės žmonėms ypač reikia ramybės, kolonėlės bildėjo nuo ankstaus ryto iki popietės, o penktadienį "džyrino" iki vakaro. "Neapsikentęs triukšmo kviečiau policininkus. O šie tik pareiškė užuojautą, nes nieko padaryti negalėjo. Mat draudikai turėjo leidimą savo akcijai. Kas tuos leidimus išduoda? Ir ar išduodantieji bent pasidomi, kaip toji akcija bus įgarsinta?" - rūpi per savaitgalį triukšmo išsekintam Kauno gatvės gyventojui ponui Pranui.
O ką mums daryti?
Naikupės 16-ojo namo gyventojai, skiltyje perskaitę nusiskundimus dėl tamsaus gymio moterų, kurios prie šios gatvės parduotuvės tąso už skvernų ir rankovių siūlydamos kortomis laimę išburti, tik graudžiai dūsavo: "O ką mums daryti, kai tie klajokliai yra apgyvendinti mūsų namo ketvirtajame įėjime? Visa namo laiptinė apdergta, krūvomis švirkštai mėtosi. Jau kelios valytojos mūsų laiptinę atsisakė valyti. Bijodami kuo nors užsikrėsti pirštinėti kuopiamės patys. Vos apsišvarinam - vėl tas pats. Neseniai sudėti langai - jau iškulti, baisi netvarka. Kai kreipėmės į Savivaldybę su klausimu, už kokias nuodėmes esame nubausti, kad būtent mūsų name apgyvendino prie tvarkos nepratusius asmenis, mums paaiškino tik tiek: jie irgi žmonės. Pirkdami butus šiame name juk nežinojom, kokiai kaimynystei būsime pasmerkti", - liejo sielvartą Naikupės gatvės 16-jo namo gyventojai.
Parūpo
Poniai Irenai ir jos kaimynams parūpo kiosko I. Simonaitytės ir Laukininkų gatvių sankryžoje likimas. "Jau pusė metų kioskas nedirba, nors jame nuolat dega elektra. Mums tas kioskas buvo labai parankus. Tad esame suinteresuoti, kad jis dirbtų", - pageidavo ponia Irena.
Gal pensininkai "iššalo"?
Taip spėja ponia Marija. "Na, tai kas, kad pernai pensininkams prie pensijų pridėjo 50 litų. Jie jau tą pačią dieną ištirpo mokant už pabrangusius vaistus, maistą ir nuolat didinimus mokesčius už komunalines paslaugas. Kelia minimalias algas, o apie pensijų didinimą nieko negirdime. Kur pradingo pensininkų susibūrimai? Nei piketų, nei televizijos laidose kas bešneka apie mūsų dalią", - valdžios dėmesio sunkiausiai besiverčiančiam Lietuvos gyventojų sluoksniui pasigenda ponia Marija.
Prisipažinimas
34 metų ponas Aras, perskaitęs ponios Jadvygos prašymą patarti, kaip jos vyrui būtų galima išbristi iš alkoholizmo, prisipažino: "Per alkoholį buvau nugrimzdęs į patį dugną. Labai norėjau atsitiesti. Padėjo broliai pranciškonai. Bet niekas ir niekam nepadės, jei neturėsi geležinės valios. Dabar aš esu tiesiog negeriantis alkoholikas, kiekvieną dieną su potraukiu turintis kovoti ir jį įveikti".
GRAŽINA
Rašyti komentarą