Gražinos skiltis

Skambinkite mums

Sveiki Štai ir baigėsi dviejų savaitėlių atostogos. Kitaip nei kiti, į jokias keliones nesileidau - buvau tik į Latviją išsiruošusi. Tačiau ilgesniam laikui "nusėdau" Palangoje.

Kai mes, klaipėdiečiai, į šį kurortą nuvažiuojame tik pabimbinėti, labai daug ko nepastebime. Pavyzdžiui, mūsų visai nejaudina, kada atidaromos ir uždaromos parduotuvės ar kavinės. Juk į Palangą pasidairyti nenuvažiuojam 7 val. ryto. O štai, jei kurorte bandai išlaikyti įprastą gyvenimo ritmą, 7 val. ryto nerasi nė vienos atvertos kavinės, kurioje galėtum papusryčiauti, sriūbtelėti kavos. Vos kelios užeigos pradeda dirbti nuo 8 val. Kitos - nuo 10, 11 val. Parduotuvės irgi išsijudina panašiu laiku, o jau 18 val. beveik visos uždaromos, išskyrus kelis didžiuosius prekybos centrus. Beje, klebindama užrakintas parduotuvių ar kavinių duris, sutikau ir daugiau atvykėlių, norėjusių jose išleisti pinigus.

Kai tuos dalykus aptarinėjau su palangiškiais, šie taip pat išsakė nemažai priekaištų. "Nežinom, nuo ko tai priklauso, bet ir didelėse, ir mažesnėse parduotuvėse dažnai ko paklausęs - negausi. Patiko vienos didžiausių Palangos parduotuvių vadybininko reakcija į pastabas. Jis paprašė pateikti sąrašą prekių, kurių pasigedome. Ir, įsivaizduokite sau, jų jau nebereikia važiuoti į Klaipėdą. O arčiausiai mūsų esančiose parduotuvėlėse, kuriose apsipirkti mums patogiausia, į pageidavimus, deja, nereagavo. O paskui skundžiasi, kad didieji prekybos centrai jas "suvalgo",- pasakojo palangiškių šeimyna. Jie pripažino, kad palangiškiams tikrai trūksta "apsukų". Beje, jie pasiguodė, jog negali rasti nuomai skirtų kambarių tvarkytojos. "Skundžiasi, kad darbo nėra. Tačiau tūkstančiu per mėnesį nesugebėjom sugundyti nė vienos palangiškės. O tvarkyti tereikėtų vos kelis kambariukus", - kurorto ypatumus dėstė palangiškiai.

Na, o mes "varom" toliau - skambinkite, rašykite. Po atostogų pažvalėjusi laukiu Jūsų istorijų.

Duokit vandens...

Ponia Marija, kuri prieš kelias savaites baisėjosi, kaip niekinama duona, vakar dėkojo, kad jos išspausdinta replika padėjo - ji tokių vaizdų nebematanti. Tačiau šį kartą ji skundėsi dėl vandens stygiaus Lėbartų kapinėse - augalams laistyti vandenį tenka vežiotis iš namų... Tikriausiai jau kokius trisdešimt metų stojus sausesniems orams prasideda artimųjų kapus prižiūrinčiųjų aimanos: "Duokit vandens..." Jau kiek kartų toji tema gvildenta "Vakarų eksprese". Tačiau rezultatas - apgailėtinas. Kaip toje lietuvių pasakoje: lazdynas kaltas, kad gaidelis vištytei akį išmušė. Kitaip tariant, visai ne kapinių administracija kalta, kad vandens bokšte nekeičiamas siurblys. Ir padedamas taškas gal dar trisdešimčiai metų į priekį. Mat siurblys brangiai kainuojąs ir visai ne kapinių administracija privalanti jį pirkti. Tačiau juk per 30 metų Lėbartai tapo dideliu akmeniniu miestu. Už kiekvienus amžinybės "namelius" mokame nemažus mokesčius. Net po kelis litus nuo jų atidedant siurbliui, jau buvo galima auksinį įtaisyti, užuot kiekvienais metais klausius klaipėdiečių aimanų ir priekaištų.

GRAŽINA