Skambinkite mums
Ir finansinis reikalas Ponia Barbora iš Statybininkų pr. 4-ojo namo iškėlė neįprastą klausimą dėl visiems įgrisusio šunų išmatų surinkimo reikalo: "Mes esame susibūrę į bendriją, kurios nariai privalo susitvarkyti būstų aplinką - šluotis, pjauti žolę ir panašiai. Tačiau šiaip jau netinginiai ir tokios darbo nevengiantys gyventojai pradėjo maištauti: žemė aplink namą - Savivaldybės, ja naudojasi ir pašaliniai iš kitų namų.
Tačiau ir tai dar nebūtų pagrindinė maišto priežastis - ja tapo šunų išmatos. Kai pjauni žolę, jos purslais taškosi. Gal dar ir tokią "atrakciją" pakęstume, jei tie "dergalai" būtų palikti mūsų namo gyventojų šunų. Tačiau mūsų namo aplinka šunims vedžioti naudojasi Gedminų gatvės 22-ojo namo kaimynai. Tai maištaujantys žmonės ir svarsto: kodėl jie turi dirbti visai ne savo darbą? Juk tie šunis vedžiojantys žmonės iš kito namo už augintinius moka mokesčius. Kas tuos mokesčius "priglobia"? Gal pati Savivaldybė, gal "Nuaras"? Tai tegul tų mokesčių naudotojai "dergalus" ir surenka. Arba tegul juos skiria namų bendrijoms, kurios priverstos svetimus darbus dirbti", - štai tokiu netikėtu finansiniu "kampu" ponia Barbora pasuko visiems per gerklę jau išlindusį ir įgrisusį šunų išmatų surinkimo reikalą.
Stiprių vyrų deficitas
Aną dieną skiltyje rašyta apie vandens stygių Lėbartų kapinėse. O štai vakar ponia Janina guodėsi, jog augalams palaistyti vandens prisipilti negalinti ir Joniškės kapinėse. Tačiau vandens stygiaus priežastis kita: "Prie čiaupo turi stovėti kokią valandą, laukdamas, kol pro šalį eis stiprus vyras. Mat jėgos reikia čiaupui atsukti. Kapinių prižiūrėtojai žadėjo čiaupus sutvarkyti iki Motinos dienos. Tačiau ir vakar su keliomis moterimis kelias valandas prie čiaupų sustojusios dairėmės stipruolių", - aimanavo ponia Janina
Miltukai
Ponia Monika priklauso neįgaliųjų bendrijai. O joje yra viena entuziastė, kuri visus skatina pirkti kažkokius miltelius. Pirkiniu už 92 Lt toji entuziastė sugundė ir ponią Moniką: "Pamatysi, kaip tau bus gerai, kaip tau kojos nebeskaudės", - čiauškė ji. Taigi ponia Monika ir patikėjo. Skaudančiomis kojomis nukulniavo į Žvejų rūmus ir nusipirko tų miltukų. Prekeivė net nesiteiravo, kuo moteris skundžiasi. Kaip ir kitų, tuos miltelius perkančiųjų. "Pavartojau tuos miltelius, ir man dar blogiau pasidarė",- dabar skundžiasi ponia Monika, už pirkinį paklojusi trečdalį pensijos. Tik kai pasidarė blogiau, ji su tais miltukais nuėjo pas savo gydytoją. Pasak miltukų pirkėjos, daktarė už galvos susiėmė ir sunerimusi klausė, kas poniai Monikai protelį sumaišė. Su tais milteliais ji ir į kelias vaistines nukulniavo. Farmacininkių reakcija buvo panaši, kaip ir jos šeimos gydytojos - milteliai pardavinėjami be licencijų, jų kilmė Lietuvoje nežinoma ir pan.
Džiaugsmelis
Po vakarykščio rašinuko skiltyje apie Pekino veislės šunelį atsiliepė ponia Danguolė, jį priglobusi. Pasak jos, ji buvo iškabinusi skelbimus, į ką kreiptis šunį atsiimti. Ir esą atėję žmones, kurie gražuolį išsivedė. Tačiau tai buvę visai ne tikrosios šeimininkės Indrė ir Regina. Tačiau ši istorija su laiminga pabaiga - apraudotas augintinis namo parsirado pats.
GRAŽINA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą