Gražinos skiltis

Skambinkite mums

Palyginimas Ponia Sofija anksčiau gyveno "Laukininkų valdų" teritorijoje ir buvo įpratusi metų gale gauti lapelį, kuriame - ataskaita, kiek iš surinktų eksploatavimo mokesčių išleista įvairiems darbams - vejoms šienauti, laiptinėms valyti ir kt. - ir koks yra tų lėšų likutis.

Kur ir kaip jį panaudoti, pasak ponios Sofijos, siūlydavo patys gyventojai: "Iš tų lėšų ir laiptines paremontuodavo, ir išdaužytus stiklus ar išklibusias duris pakeisdavo" ,- pasakojo moteris. Dabar ji gyvena "Vitės valdų" teritorijoje ir tų ataskaitų pasigenda. Kai dėl to papriekaištavo, sulaukė atsakymo: "Mes kiekvienam gyventojui neatsiskaitome". "O kur ir kam naudojamos administravimo, eksploatacijos lėšos, juk turėtume žinoti", - apmaudavo ponia Sofija.

"Gera vietelė"

Nors Lietuvoje niekaip neišsprendžiami tualetiniai reikalai, kažkodėl nuo senų senovės lietuvaičiai, susiruošę į tualetą, praneša judėjimo kryptį: "Einu į gerą vietelę". Ponia Elena, į Lėbartų kapines nuvažiavusi su 8 ir 10 metų anūkėliais, taip pat pasuka į tą "gerą vietelę". Ir kaskart pašiurpsta nuo "tvarkos" joje. "Suaugęs žmogus gali ir pakentėti, o vaikui diržu nekirsi kai jis į tualetą prašosi. Vedu. Ir negaliu atsistebėti, kodėl jis netvarkomas. Aš visai nieko prieš būčiau ir sumokėti mokestį. Manau, ir kiti žmonės susimokėtų, kad tik tas tualetas būtų valomas ir prižiūrimas",- dėl "geros vietelės" Lėbartų kapinėse skundėsi ponia Elena.

Odė Nedos tėvams

Ponia Rita Nedos Šidlauskienės, dirbančios VST, tėvų nepažįsta. Tačiau būtent jiems skyrė daug puikių ir nuoširdžių žodžių: "Ačiū jiems, užauginusiems gražią išoriškai, gražią savo siela ir tokią sąžiningą dukterį", - nuo toli pradėjo ponia Rita. O tokiai padėkai ją paskatino labai paprastas dalykas. VST kasoje tvarkydama reikalus, ten užmiršo piniginę. Kai jos pasigedo, pirmoji mintis buvo, kad kažkas, kažkur ją ištraukė. Bet, "perkračiusi maršrutus", nusprendė paskambinti į VST pasitikslinti. Ponia Neda labai apsidžiaugė klientės skambučiu. Ji, pamačiusi, kad ponia Rita paliko piniginę, bandė ją vytis, paskui bandė ieškoti, tačiau nerado telefono numerio. "Ateikite, laukiame jūsų. Piniginė pas mus",- pranešė ponia Neda. Ponia Rita mano, kad tokiems žmonėms reikia ištarti nuoširdžius padėkos žodžius. "Tokie žmonės, deja, jau didelė retenybė. Ir reikia pasidžiaugti, kad jų yra",- įsitikinusi ponia Rita.

Prašymas

Ponia Birutė, susiklosčius gyvenimo aplinkybėms (savo turtą saugoti buvo patikėjusi broliui, kuris mirė, o jo žmona su ponios Birutės turtu sėkmingai "pasitvarkė"), liko kaip stovi. Ji ir 19 metų sūnus turi neįgalumo grupes, o tai reiškia, kad neturi galimybių įsigyti net būtiniausių daiktų: skalbyklę, lovą, stalą. Jeigu kas galėtumėte tokius daiktus padovanoti, skambinkite tel. 8 683 89173 Rolandui (ponios Birutės sūnus).

GRAŽINA