Gražinos skiltis

Skambinkite mums

Į dešimtuką Kai skiltyje buvo išspausdinta močiutės Justinos aimana, kad ji turės eiti atostogų, idant galėtų prižiūrėti anūkus, mat vasarą uždaromi darželiai, užvirė tikras skaitytojų nuomonių karas. Darželių darbuotojai kaltino tėvus ir senelius šiuos besikratant galimybių pabūti su vaikais, o tėveliai ir seneliai auklėtojas įtaria tinginyste ir nemeile jų atžalėlėms. Tokia audringa reakcija tik įrodo, kad vasarą dviem mėnesiams uždaromi darželiai tikrai yra skaudulys. Ir ieškoti galimybių jį užgydyti būtina.

Todėl kunkuliuojančių aistrų fone labai logiškas atrodo neprisistačiusios skaitytojos balsas: "Ką daryti su darželinio amžiaus vaikučiais? Toks klausimas iškyla kiekvieną vasarą. Ir kiekvienais metais kaltė verčiama tik "tinginėms" auklėtojoms. O kas tokią nesąmonę užvirė, niekas nesiaiškina ir nesigilina. Argumentų, kodėl vaikučius reikia tampyti per visą miestą arba ieškoti auklės dviem mėnesiams, reikalaukime iš Švietimo skyriaus, nesugebančio organizuoti darželių darbo. Anksčiau vasarą į darželius padirbėti būdavo nukreipiami pedagoginių universitetų studentai. Visai nebloga išeitis - mėnesiui-dviem sujungti dviejų šalia esančių darželių veiklą, kad vaikai nevirstų vargšėmis "varlėmis keliauninkėmis". Išeičių, kad būtų patogu ir tėvams, ir vaikams, ir darželių darbuotojams, visada galima surasti. Bet dėl darbo organizavimo juk reikės pasiplėšyti. O atostogauti nori ir Švietimo skyrius..."


Retorinis klausimas ta pačia tema


Vasarą galvosūkių, kam patikėti savo vaikus, turi ne tik darželinukų tėvai ar seneliai. Štai ponia Ieva labai nerami dėl savo aštuonmečio sūnaus: "Jis dar nėra subrendęs įvertinti gatvės ar kiemo pavojų. Būčiau rami, jei galėčiau berniuką išsiųsti į stovyklą, bet tokiai "prabangai" neuždirbu pinigų. Dėl tos pačios priežasties negaliu samdyti ir auklės. Vasarą vaiką užrakinti namuose, kol sugrįšiu, sąžinė neleidžia. Ir ką man patartų tos pačios Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojos, primygtinai reikalaujančios nepalikti vaikų be priežiūros?" - sutrikusi ponia Ieva, ypač po to, kai "Vakarų eksprese" perskaitė publikaciją, kuo virsta be priežiūros paliktų vaikų žaidimai.


Pagyrimas seimūnei


Po to, kai baigėsi "Vakarų ekspreso" eksperimentas, kaip pragyventi iš pensijos, ir buvo išspausdintos Seimo narių mintys, ką būtų galima padaryti, idant pagerėtų pensininkų gyvenimo kokybė, kažkodėl daugiausia visiems patiko Seimo narės Irenos Šiaulienės pozicija imtis priemonių stabdyti bent jau diferenciaciją tarp pačių pensininkų. "Dabar štai vėl 60 litų bus didinamos pensijos. Jie bus pridėti ir tam, kuris gauna 300, ir tam, kurio pensija - 1000 litų", - piktinosi ponas Juozas. Jam antrino ponas Danielius. Pastarasis net labai revoliucingai nusiteikęs - atimti iš daugiau gaunančio ir pridėti skurdesniam. Apie nelygybę, neteisybę kalbėjo ir kiti mintimis dalijęsi pesininkai. Jie gyrė Ireną Šiaulienę, skatindami, kad ji savo poziciją įgyvendintų ir įstatymiškai.


"Mikruškė"


Ponia Elena - gydytoja, labai dažnai važinėjanti mikroautobusais į darbą ir iš jo. "Tačiau tokios "mikruškės", kaip aną dieną, aš dar nebuvau užtikusi: sėdynės purvinos, grindys apskretusios, baisus dvokas. Norėjau vairuotojui papriekaištauti. Tačiau, pasižiūrėjusi į jo išvaizdą, supratau - neverta. Kaip tokius ir išleidžia į maršrutus?" - stebėjosi gydytoja. Ji įsidėmėjo tik mikroautobuso maršrutą - trečiasis, ir spalvą - raudonas, o valstybinio numerio, deja, - ne.


GRAŽINA

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder