Skambinkite mums
Pliažas nerūkantiems Kai būna bent kiek audringesnė jūra, pakrantė tarsi gintarais nusėjama... nuorūkomis. Jų pilna prismaigstyta ir paplūdimių smėlyje. Rūkome visai nepagalvodami, kad greta mūsų galbūt poilsiauja žmogus, sergantis astma arba kamuojamas bronchito. Štai tokie žmonės ir pasvajoja apie paplūdimio teritorijas, skirtas tik nerūkantiems. Jeigu jau surandame vietos poilsiautojams su šunimis, tai gal surastume ir teritoriją, kurioje galėtų rinktis alergiški arba tiesiog nemėgstantys dūmų.
Nuoskauda
Neįgalus ponas Šarūnas važiavo prie Nemuno nuo kaitros atsipūsti. Automobilį pastatė keliuke taip, kad niekam netrukdytų. Bet netrukus prie Šarūno prisistatė aplinkos apsaugos inspektoriai ir vyriškiui surengė "egzaminą": "Ar žinai, kad automobilį galima statyti tik už dvidešimt penkių metrų nuo vandens telkinio?" Ponas Šarūnas tai žinojo. Bet aplinkui - privačios valdos, tad teko automobilį pastatyti viso labo už 20 metrų. Inspektoriai buvo negailestingi - nuplėšė 50 litų baudą. "Ką neįgaliajam reiškia tokie pinigai, aiškinti turbūt niekam nereikia",- dūsavo ponas Šarūnas. Tiesa, jis dar buvo pamokytas: mašiną galėjęs pasistatyti už kilometro. "Inspektoriai teisūs pagal įstatymą, bet juk yra dar ir moraliniai dalykai", - didelę nuoskaudą jaučia neįgalus žmogus. O kažin ką jaučia inspektorius Romualdas Skirmantas?
Pasigedo
Ponia Irma piliavietėje žiūrėjo spektaklį "Edipas karalius" ir buvo labai sužavėta. Tarp žiūrovų akimis ji ieškojo kultūrą kuruojančių politikų ir valdininkų, bet nepastebėjo. "Negi mieste dėmesio tenusipelno Džiazo festivalis ir Jūros šventė?" - stebėjosi ji.
Atgaiva
Dvi ponios, nusipirkusios frezijų, važiavo lankyti artimųjų kapų. Autobusų stotelėje Liepų gatvėje jos pamatė labai tvarkingą senyvą vyriškį. Pasiteiravo, kur jam reikia nuvažiuoti, gal pakeliui, pavežtų. "Man į Bauškaralę reikia, bet autobusas tevažiuos po keturių valandų",- lyg ir pasiguodė žmogus. Toji Bauškaralė ponioms buvo visai nepakeliui. Bet negi paliks senyvą žmogų saulėkaitoje? Vyriškis iš Bauškaralės buvo atvažiavęs į Klaipėdos bažnyčią už sergančią žmoną pasimelsti. Jis negalėjo atsistebėti, kad dvi nepažįstamos moterys jį iki pat namų durų parvežė ir rankoje suspaustų kelių litų atsisakė. O ponios, pabendravusios su atokios gyvenvietės gyventoju, jautė sielos atgaivą. Nuvažiavo ir į kapus gėlių padėti. Ir galvojo, kad gyviesiems, deja, labai dažnai pašykštime ir meilės, ir dėmesio...
Tepsimės vaisiais?
Turbūt nepasitaiko žmonių, kurie būtų laimingi, jei juos įgelia uodas. Tik štai jau seniai stebima, jog vienus žmones uodai labiau "myli", o kitus tiesiog ignoruoja. Vienas britų mokslininkas jau baigia išsiaiškinti, kodėl taip yra. Pasirodo, tai priklauso nuo cheminių junginių, kurie yra prakaito sudėtinė dalis. Cheminių junginių, atbaidančių uodus, pavadinimo mokslininkas neatskleis tol, kol jie nebus užpatentuoti. Tačiau paaiškino tiek, kad šių junginių kvapo natūralios koncentracijos žmonės neužuodžia. O didelėmis koncentracijomis jų kvapas panašus į vaisių. Gaila, kad nenurodė, kokių. Jau dabar galėtume jais išsiteplioti ir nebesibaiminti zyziančių uodų.
GRAŽINA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą