Gražinos skiltis

Skambinkite mums

Bibliotekos

Ponia Sandra apgailestavo: "Skundžiamės, kad mūsų vaikai, "sulindę" į kompiuterius, visai knygų nebeskaito. Mano sūnų, džiaugiuosi, knygos traukia. Tačiau aš neturiu galimybių kiekvieną naują, įdomią jam nupirkti. Išeitis - bibliotekos. Kadangi eiti ten kartu - puiki proga su vaiku bendrauti, labai norėčiau tą daryti. Tačiau beveik visos bibliotekos tedirba iki penkių - šešių valandų vakaro. Iki tol dirba ir vaikų tėvai. Vaikų bibliotekų bibliotekininkės dažniausiai labai nuoširdžios, puikiai savo darbą išmanančios moterys. Jos, be abejo, turi savo šeimas, savo vaikus ir anūkus, su kuriais taip pat nori būti, kaip ir aš su savuoju sūnumi. Bet turbūt slenkančiu grafiku, susitariant, galima pasiekti, kad bibliotekos dirbtų ilgiau. Svajočiau ir apie galimybę jose lankytis šeštadienį",- klostė savo mintis Sandra.

Panašiai apie bibliotekų darbo pratęsimą svarstė ir ponia Audra: "Prireikė vienos knygos. Apie šeštą valandą bėgu į biblioteką. Skaitykla dar dirba, abonentinis skyrius - jau ne. Negi bibliotekų darbo laikas patogus tik senjorams, o ne dirbantiems žmonėms, pagaliau, ir studentams? Prireikia ir internetinės informacijos, ir knygos, o devynioliktą valandą bibliotekoje jau ir spyna pakabinta",- apgailestavo Audra. Ji sakė, kad puikiai įsivaizduoja bibliotekininkių reakciją dėl tokių reikalavimų ilginti darbo laiką. "Tačiau juk sovietmečiu ir parduotuvės tik iki šešių-septynių tedirbdavo. Sugebėjo persitvarkyti. Dirba taip, kaip patogu ir reikalinga žmonėms",- argumentavo ji.

Ponas Jonas protestuoja

Ponas Jonas - senjoras. Senjorai daugiausiai protestavo, kai buvo atimta galimybė už komunalinius patarnavimus atsiskaityti vienu ypu su atsiskaitymo knygele. Ketinimas senąją tvarką grąžinti poną Joną papiktino. "Dabartinė tvarka labai gera. Kioskuose susimoku be jokių eilių ir grūsties. Sugrąžinus knygeles, vėl teks maltis eilėse pašte po kelias valandas ir dar už tą "malonumą" mokėti keturis litus",- nepritaria užmačioms Jonas.

Dar kartą apie tą patį

Nors apie aferistus, "išmonijančius" pinigus iš žmonių, jau žinome tiek ir tiek, tačiau ponas Šarūnas mano, kad sviestu košės nepagadinsi - jis primena dar kartą: "Žmona gavo žinutę: "Mama, patekau į bėdą". O mes vaikų neturim. Iš karto supratom, iš kur vėjas pučia. Panašias žinutes gavo ir mūsų giminaičiai. Nors jie vaikų turi, tačiau ant meškerės neužkibo".

GRAŽINA