Hipokratas, apimtas siaubo, pabėgo iš Lietuvos

Hipokratas, apimtas siaubo, pabėgo iš Lietuvos

Niekas nedrįsta atvirai pripažinti, kad Hipokrato priesaika Lietuvoje atšaukta. Likęs tik miražas, o gydymo įstaigos ir ligonių kasos tik skaičiuoja lovadienius, ligonių kvotas, "krepšelius" ir tai, ką šaunusis medikas tiesiai gauna iš paciento į delną. Na, dar paproteguoja farmacijos firmas. Ar maisto papildą - placebą.

Žmogus šiame miraže dingęs. Tik objektas, apskaičiuojamas pinigais. Objektui jau galima perpilti ir prastos kokybės kraują. Tarsi praskiestum kompotą.

Tai tik vienas iš simptomų, kad žmogus, jo gyvybė, gyvenimas mūsų valstybėje nuvertintas. Baisiausia, kai taip elgiamasi su ligoniais. Neturinčiais galimybės gintis.

Apžiūrinėjama parduotuvėse produktus, ar ne per daug juose "E". Koks skandalas kiltų, jei pirkėjas nusipirktų praskiesto šampano. Ar vietoj pieno nusipirktume tik balinto vandens. Koks skandalas kiltų, jei degalinės mums siūlytų praskiestą kurą. Visi, ir medikai, piktintumės, kad praskiestas kuras gadina automobilių variklius. Tačiau kodėl taip tylu, kai ligoniams tiekiamas prastos kokybės kraujas? Juk tai daug baisiau nei užgesęs automobilis ar prastos kokybės šampanas.

[CITATA]

Mes tarsi jau nesame savotiški kraujo broliai. Tos pačios tautos broliai. Tapome tarsi visai nekontroliuojama, sąžinės skrupulus nusibloškusi turgavietė. Kur kiekvienas stengiasi kitą apmauti. Kuo brangiau įsiūlyti kuo prastesnę prekę ar paslaugą. Kuo labiau apkvailinti. Kam ta atgyvenusi sąžinė? Juk sąžinė - tai savotiškas neįgalumas. Už ją pelno negausi.

Sakote, gal konkurencija? Gal konkuruoja kraujo tiekėjai? Jei taip konkuruoja, tai makabriškai. Nes nusirisime taip, kad transplantologai ims konkuruoti, kokiai ligoninei atiteks donoro inkstas. Susirietų dėl inksto ir galiausiai jo visai neimplantuotų. Gal imkime konkuruoti, kiek pavyko numarinti pacientų. Juk geras rodiklis, ar ne? Ekonomiškas. Kiekvienas numarintas žmogus - tai "Sodros" sutaupyta pensija. Tai ligonių kasos sutaupyta išmoka. Ir kas galėtų paneigti, kad plušama dėl valstybės gerovės. Kad ji kuo mažiau prasiskolintų užsieniui. O kiek tiltų ir gatvių būtų galima suremontuoti. Sutaupius numarintųjų sąskaita.

Hipokrato priesaika tampa juokinga. Kam tos priesaikos? Tik ne dabartinėje Lietuvoje. Čia priesaikos negalioja. Matome, kaip Seime kartais priesaikauja mūsų politikai, o vėliau įsipainioja į korupcijos skandalus. Matome, kuo virto švietimo reforma. Visu greičiu sprunkanti nuo mokinio. Matome, kuo virto sveikatos apsaugos reforma. Visu greičiu sprunkanti nuo ligonio. Ne reforma, bet mirtingumo didintoja. Ne reforma, bet eutanazija. Ne gyvybės, bet mirties kultūra, jei visose reformuojamose srityse sprunkama nuo žmogaus. Vietoj jo - tik "krepšelis".

Ar kas nors už tokias reformas atsakys? Aišku, niekas. Ar kas nors už prastos kokybės kraują atsakys? Aišku, niekas. Kol neįpylė arseno. Prokurorai gali kiek nori tyrinėti. Bet jie negali sunaikinti mirties kultūros. Nematančios žmogaus. Nuvertinusios jo gyvybę ir prigimtines teises. Visur, kur pažvelgsi. Jei žvilgsnis galutinai nesurambėjęs.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder