Nekomentuosiu ketvirtadienį, birželio 20 d., vykusio neeilinio miesto Tarybos posėdžio, kuriame buvo svarstoma interpeliacija vicemerui Vidmantui Plečkaičiui, rezultatų. Noriu pasakyti tik tiek, kad apskritai esu labai patenkintas pačiu posėdžiu. Posėdis vyko labai korektiškai, Tarybos nariai pademonstravo išties aukštą politinę kultūrą. Vyko rimta diskusija. Buvo išsakyta daug pastabų, įvardytos problemos. Dabar belieka visiems gerai apgalvoti, kokios ir kieno klaidos lėmė tokios interpeliacijos atsiradimą, ir toliau konstruktyviai dirbti savo darbą.
Piliavietė vartus atvers laiku
Praėjusią savaitę teko daug ir įtemptai padirbėti. Buvome susirinkę pasitarti, kaip paspartinti darbus Klaipėdos piliavietėje. Nenumaldomai artėja rugpjūčio 1-oji - jubiliejinis Klaipėdos gimtadienis. Žinia, šventę ketiname pradėti ten, kur prieš 750 metų užgimė mūsų miestas. Ta proga esame numatę atverti piliavietę miestelėnams bei atidaryti Pilies ir miesto muziejų, o darbų dar begalės. Ypač smarkiai reikia pasidarbuoti tvarkant piliavietės teritoriją bei jos prieigas. Nerimą kelia tai, kad iki galo vis dar neišspręsti finansiniai klausimai.
Vis dėlto noriu visus patikinti, jog tai, ką esame užsibrėžę, tikrai padarysime ir įrodysime, kad į šią teritoriją didžiulės investuotos lėšos nenuėjo veltui. Manau, kad ateityje klaipėdiečiai pamėgs šią vietą ir noriai joje lankysis.
Tartasi dėl kruizinių laivų terminalo
Trečiadienį buvau susitikęs su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovais - aptarėme kruizinių laivų terminalo statybos reikalus. Terminalas pamažu įgauna savo kontūrus, darbų tempas neblogas, tačiau esama ir problemų. Jos didžia dalimi susijusios su AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR), tiksliau - šios įmonės gamybine veikla, jos, kaip būsimo kruizinių laivų terminalo operatoriaus, galimybėmis atlikti kai kuriuos darbus.
Uosto direkcija vykdo savo įsipareigojimus: KLR teritorijoje baigia rekonstruoti krantines, į kurias turi būti perkelti šiuo metu statybai trukdantys portaliniai kranai, pagilino akvatoriją, tuo sudarydama geresnes sąlygas įmonei dirbti. Savo ruožtu KLR taip pat turi vykdyti duotus įsipareigojimus: savo lėšomis įrengti kai kurias inžinerines komunikacijas, nugriauti nereikalingus pastatus ir kt. Būtent šiuos klausimus mes ir aptarėme. Manau, kad ir viena, ir kita pusė privalo vykdyti savo įsipareigojimus, nes nuo to priklauso darbo sklandumas bei galutiniai projekto įgyvendinimo terminai.
Uosto direkcijos vadovas S. Dobilinskas informavo, jog prieš keletą mėnesių vis dar kėlę nerimą finansiniai klausimai šiandien jau yra išspęsti, todėl esu įsitikinęs, kad ateinančiais metais jau tikrai išvysime Klaipėdoje besišvartuojančius gražius kruizinius laivus.
Klaipėdoje ketinama įrengti jachtų uostą
Ketvirtadienį man paskambino Vyriausybės vadovas Algirdas Brazauskas. Kalbėjomės labai įdomia tema - apie galimybę Klaipėdos piliavietę juosiančiame gynybiniame griovyje įrengti šiuolaikinį jachtų uostą. Ši tema, beje, nėra nauja, su premjeru jau esame nekart apie tai kalbėję. Premjeras paprašė pateikti visą informaciją, reikalingą šiam klausimui išspręsti. Ketinu tą padaryti jau ateinančią savaitę, nes gavau patikinimą, jog įgyvendinant šį išties puikų projektą gausime visokeriopą tiek Vyriausybės, tiek paties premjero paramą bei palaikymą. Labai džiaugiuosi tuo, kad kada nors pačiame mūsų miesto centre išvysime daug burių.
Kam bus teikiamos žemės nuomos lengvatos?
Ketvirtadienį įvyko Klaipėdos pramonininkų asociacijos tarybos pirmininko V. Trinkūno bei mano iniciatyva surengtas susitikimas su uostamiesčio pramonininkais bei verslininkais. Kalbėjomės apie padidėjusius žemės nuomos mokesčius. Šis klausimas šiandien visiems labai aktualus. Atitinkamus pareiškimus jau padarė ir Pramonininkų asociacijos pirmininkas B. Lubys, ir Vilniaus meras A. Zuokas, mūsų miesto Taryba taip pat jau kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją ir Vyriausybę. Pareiškime išsakėme savo nepritarimą kai kuriems sprendimo smarkiai padidinti žemės nuomos mokesčius punktams bei nerimą dėl galimų neigiamų tokio sprendimo padarinių.
Šiuo metu šis klausimas intensyviai yra svarstomas tiek Savivaldybės skyriuose, tiek miesto Tarybos komitetuose. Jau yra parengti du sprendimo variantai. Būtent juos ketvirtadienį su pramonininkais ir aptarėme. Atvirai sakant, nė vienas iš jų nesusilaukė vienareikšmio pastarųjų pritarimo. Pavyzdžiui, viename iš sprendimo variantų siūloma žemės nuomos mokesčio lengvatas teikti tiems nuomotojams, kurie su Savivaldybe yra sudarę infrastruktūros plėtros sutartis. Mano nuomone, būtų visiškai nelogiška įmonę, įsipareigojusią į miesto infrastruktūrą investuoti 2 - 3 mln. litų, papildomai apkrauti padidintu žemės nuomos mokesčiu. Taip pat siūloma lengvatas taikyti ir toms įmonėms, kurios šiandien veikia senamiestyje bei miesto centre, tačiau ketina išsikelti į miesto pakraščius, bendrovėms, kurios per 2002 m. sukūrė daugiau nei 20 naujų darbo vietų, gamtosaugines bei informacines ir aukštąsias technologijas diegiančioms įmonėms, taip pat įmonėms, teikiančioms keleivių vežimo autobusais (vietiniais miesto maršrutais) paslaugas, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoms, juridiniams asmenims, išsinuomotuose sklypuose ketinantiems statyti gyvenamuosius namus ir t. t.
Kitas sprendimo variantas yra kiek paprastesnis. Jame, apsisprendžiant dėl lengvatos dydžio, siūloma atsižvelgti tik į vieną aplinkybę - turi nuomotojas sudaręs su Savivaldybe sutartį dėl infrastruktūros plėtros ar ne. Tarybai apsisprendus, kokį variantą pasirinkti, Savivaldybės Ekonomikos ir finansų departamentui bus pavesta parengti sprendimo įgyvendinimo tvarką ir teikti ją tvirtinti miesto Valdybai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą