Mums rašo
Klaipėdos miesto tarybos Socialinių reikalų bei Ugdymo ir jaunimo reikalų komitetai atmetė miesto Tarybos sprendimo projektą, pagal kurį Klaipėda ir toliau priimtų pabėgėlius iš kitų šalių.
Aš įsitikinusi, kad Klaipėda privalo būti svetinga tokiems nelaimėliams, ypač - čečėnų tautybės. Priglausti žmones, bėgančius nuo karo baisumų, yra mūsų žmogiškoji pareiga.
Tačiau negaliu smerkti ir šių komitetų narių, nutarusių teikti Tarybai svarstyti nulinę pabėgėlių kvotą. Negaliu smerkti todėl, kad ikišiolinė pabėgėlių integravimo patirtis Klaipėdoje yra nevienareikšmiška.
Nepigi integravimo imitacija
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetiniame tinklalapyje yra iškalbingos informacijos apie pabėgėlių reikalus. Klaipėdoje, remiantis ta informacija, dabar mėginama integruoti (o gal tas procesas jau ir yra laikomas pasibaigusiu) 47 asmenis. Iš jų aštuoni asmenys dirba ir moka mokesčius valstybei bei "Sodrai". Klaipėdos mieste per daugiau nei 3 metus pabėgėlių integracijai išleista apie 1 mln. litų. Savivaldybė iš savo biudžeto lėšų, remiantis ta integracija Klaipėdoje besirūpinančios biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto socialinės paramos centro vadove Diana Stankaitiene, irgi yra skyrusi pinigų, tačiau parama buvusi "nežymi" (čia ir kitur skaičiai ir citatos, jei atskirai nenurodyta, yra iš ministerijos tinklalapyje pateiktos informacijos. - Aut. past.).
Taigi išleidus milijoną litų pasiekta, kad kas šeštas pabėgėlis (iš viso aštuoni žmonės) Klaipėdoje dirba ir moka mokesčius. Mano manymu, tai yra mažoka.
Kartu norėčiau pasiginčyti su "Vakarų ekspreso" žurnaliste Sandra Lukošiūte - rašyti, kad "daugelis komiteto narių prieštaravo užsieniečių integracijai uostamiestyje", tikrai per stipru: na jau, kokia čia ta integracija realiai vyksta ir koks sveiko proto Klaipėdos politikas prieštarautų realiai integracijai, jeigu tokia būtų?
Reikėtų rimtesnio rangovo
Nemanau, kad "užsieniečių integracijai skirti (...) projektai daug prisidėjo prie užsieniečių, gavusių Lietuvos Respublikoje įvairių rūšių tarptautinę apsaugą, sėkmingo integravimo". Mano manymu, kas šeštas pabėgėlis Klaipėdoje ir taip, be jokio specialaus jo "suintegravimo", per trejus metus būtų pradėjęs dirbti ir mokėti mokesčius. Kai dirbs bent kas ketvirtas "atbėgėlis", tada, manau, bus galima kalbėti apie įvykusią integraciją ir svarstyti, iš kur mums Klaipėdoje dar tų pabėgėlių daugiau prisivilioti.
Todėl manyčiau, kad Klaipėdoje pirmiausia reikia pradėti jau čia esančių ir atseit "priintegruotų" pabėgėlių tikrąją socializaciją. Kas tai turėtų daryti? Jeigu politikai manys, kad BĮ Klaipėdos miesto socialinės paramos centras iki šiol gerai susitvarkė su šia užduotimi, tada galėtų ją pavesti tam centrui. Jeigu manys kaip aš - kad gal ne visai "suintegravo", gal ir kiek per brangiai "paintegravo" palyginti su pasiektais rezultatais, - tada turėtų ieškoti kito rangovo šiam darbui atlikti.
Uodega pavizgino šunį
Nenustebčiau, jeigu tai biudžetinei įstaigai politikai pavestų ir toliau gilinti visokias integracijas. Mat BĮ Klaipėdos miesto socialinės paramos centras jau įgyvendino vieną specifinį ir mums, klaipėdiečiams, labai reikšmingą projektą: "2004 m. Lietuva pradėjo dalyvauti Europos pabėgėlių fondo finansuojamoje ir remiamoje veikloje. 2004 m. Europos Komisija skyrė Lietuvos Respublikai 534.931,94 litus (...). Klaipėdos miesto Socialinės paramos centro įgyvendinamas projektas skirtas įgyvendinti (...)... Kita projekto dalis skirta formuoti teigiamą Klaipėdos regiono gyventojų ir politikų požiūrį į projekto dalyvius."
Deja, ministerijos tinklalapyje neradau duomenų, kuri dalis iš tų 534.931,94 litų buvo skirta tam, kad Klaipėdos miesto Socialinės paramos centras galėtų suformuoti "teigiamą" Klaipėdos politikų požiūrį. Įdomu taip pat būtų sužinoti, kurie konkretūs politikai ir kokiais būdais buvo motyvuoti tokį požiūrį išsiugdyti. Bent tie miesto tarybos politikai, kurių požiūrio pagal minėtą projektą Socialinės paramos centras neformavo, galėtų atidžiau panagrinėti projekto pinigų takelius.
Man atrodo neįprasta, kad uodega vizgintų šunį. Neįprasta, kad Savivaldybės kontroliuojama įstaiga užsiimtų lobistine veikla ir leistų nors ir Europos pinigus Savivaldybės politikams paveikti. Mano manymu, taip neturėtų būti.
Briuselietis supras
Esu įsitikinusi, kad šie skaičiai ir faktai, kurie prieinami viesiems atsakingiems Klaipėdos politikams, ir yra tikroji priežastis, dėl kurios miestą valdantys liberalcentristai nenori naujų "atbėgėlių". Tačiau užuot aiškiai išdėstę savo argumentus visuomenei, šie politikai savo kritišką požiūrį kažkodėl pateikia vos ne kaip kaprizą: nenorim, ir tiek.
Manau, kad aiškiai ir tiesiai liberalcentristai nekalba tik dėl politinių priežasčių. Mat D. Stankaitienė yra šiemet susikūrusios politinės partijos - Liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriaus pirmininko Eugenijaus Gentvilo pavaduotoja. O mūsų liberalcentristai pabrėžtinai vengia kaip nors užgauti tos naujosios partijos politikus. Tačiau ko čia bijoti? Europarlamentaras E. Gentvilas yra mylintis Klaipėdą politikas, jis supras, kad liberalcentristai atsisako naujų pabėgėlių tikrai ne todėl, kad kaip nors pakenktų jo pavaduotojos partijoje interesams - tiesiog ir iki šiol priimti pabėgėliai dar ne iki galo yra tiek "priintegruoti", kad naujų užsivežtume.
O ir pati D. Stankaitienė yra autoritetinga savo srities žinovė. Kas, kad vienoje - ir toli gražu ne pagrindinėje - Socialinės paramos centro kilnios veiklos srityje šios politikės darbo rezultatai neatrodo (bent man) labai geri. Esu įsitikinusi, kad nuoširdžią ir atvirą kitos partijos politikų argumentaciją dėl neigiamo sprendimo ji tikrai priimtų tolerantiškai. Neturėtų dėl to užsigauti ar įžvelgti kokį klastingą politikavimą. Todėl ir raginčiau, kad Klaipėdos liberalcentristai pagaliau aiškiai pasakytų tikruosius savo atsisakymo priimti naujus pabėgėlius motyvus, užuot šokę keistą menuetą apie tegu ir įtakingus Briuselio ar Klaipėdos politikus.
Liusinda PABERŽYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą