Ką tai reiškia? Pirmiausia tai, kad net 1,9 mlrd. litų pensijų pernai išmokėta paprasčiausiai pasižiūrėjus į lubas. Tų beveik dviejų milijardų litų niekas Lietuvoje neuždirbo, „Sodrai“ nepervedė ir niekada neperves, bet šie neuždirbti pinigai vis tiek virto realiais pensijų ir pašalpų litais.
Vaizdžiai kalbant, jei senjoras pernai gaudavo 1000 Lt pensiją, tai realiai ji padengta tik apie 870 litų. Kiti 130 litų buvo skolinti, o ta skola kas mėnesį užguldavo „Sodrą“. Net 13 proc. visų pensijų ir pašalpų pernai buvo išmokėta skolon.
Kas ir kada atiduos tuos pinigus, nes pati „Sodra“ juk nei pinigų spausdina, nei kokiu verslu užsiima?
Tai yra klausimas, kurio nuo pat 2008-ųjų pabaigos kaip velnias kryžiaus bijo ir sugebėjo išvengti visi iki vieno Lietuvos politikai.
Tiek valdžioje buvę, tiek dabar į valdžią atėję mielai šneka apie tai, kad pensijos yra mažos, todėl jas reikėtų didinti, ir su tuo galima sutikti, bet nė vienas, pabrėžiu, nė vienas, per penkerius metus net nebandė į šį klausimą atsakyti. Ne tik Andrius Kubilius ar Algirdas Butkevičius, bet net ir liberalas Eligijus Masiulis apie tai nešneka. Tarsi taip ir turėtų būti.
Tačiau gal taip ir turėtų būti, gal čia nieko tokio, kad „Sodra“ išmokėjo 13,5 mlrd. litų pensijų, nors pensijoms sukrapštėme tik 11,6 mlrd. litų?
Būtų nieko tokio, jei dviejų milijardų litų skylė „Sodros“ biudžete būtų pramušta tik pernai. Ekonomikai augant, šią skylę būtų galima kaip nors užlopyti.
Bėda ta, kad užpernai „Sodros“ įsiskolinimas buvo dar didesnis nei pernai. Negana to, „Sodra“ daugiau išmokėjo nei gavo pensijoms ir 2011, ir 2010, ir 2009 metais, ir net 2008-aisiais.
Todėl šiuo metu visa „Sodros“ pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma siekia beveik 10 mlrd. litų. Jei prisimenate, tai pernai visi dirbantieji ir jų darbdaviai „Sodrai“ sunešė tik 11,56 mlrd. litų.
Taigi nesunkiai apskaičiuosime, kad jau rudenį „Sodra“ bus įsiskolinusi tiek, kiek per metus jai reikia išmokėti pensijų. Vadinasi, maždaug rugsėjį galėsim konstatuoti, kad vienerių metų pensijas ir pašalpas Lietuva jau yra išmokėjusi metus į priekį, o šis „laimėjimas“ pasiektas vos per penkerius metus.
Ne koks vaizdelis, kai pagalvoji. Todėl turbūt būtų natūralu, kad dėl to ūžtų Seimas, naktimis posėdžiautų Vyriausybė, o visuomenė irgi būgnais tratintų – juk visi kada nors išeisim į pensiją.
Bet Lietuvoje – olimpinė ramybė. Tad gal ir mes be reikalo triukšmą čia keliame? Gal ekonomika jau taip kyla, kad po metų kitų „Sodros“ skola sutirps, kaip sniegas pavasarį?
Žiūrim, ką turim. „Swedbank“ analitikai sako, kad užimtumas šįmet augs lėčiau nei pernai. „Spartesnio nedarbo mažėjimo galima tikėtis tik prasidėjus visuotinei renovacijai, atsigaunant statybų sektoriui. Tačiau šįmet tai neįvyks, yra abejonių ir dėl 2014 metų“, – aiškina „Swedbank“ ekonomistai.
Na, bet gal nuo 2015-ųjų tai jau bus gerai, ir „Sodra“ vėl žydės?
Tačiau Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis pirmadienį vėl pareiškė, kad 2021 metais dėl du dešimtmečius mažėjančio gimstamumo ir didėjančio mirtingumo šalyje bus 350 tūkst. mažiau darbingų žmonių, nei yra dabar.
Tai reiškia, kad jau po penkerių metų dirbančių žmonių skaičius sumažės šimtu kitu tūkstančių, o pensininkų skaičius, priešingai, bus gerokai didesnis nei dabar.
Išvada: „Sodros“ skola nuolat tik augs arba bent jau nemažės. Mokantys skaičiuoti žmonės tai žinojo ir prieš dešimt metų. Tai kodėl apie tai nekalba prezidentė, premjeras, Seimas, partijos?
Atsakymo neturiu. Bandykite jų patys paklausti, kada tiksliai grius finansinė „Sodros“ piramidė. Bijau, kad atsakymas bus tyla arba: „Kankinkit budeliai greičiau, iškęsiu, nedejuosiu...“
Komentaras skambėjo per LRT radiją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą