Kaip įsteigti draustinį populistų galvose?

Aiškiai ir suprantamai apie tai savo straipsnyje "Po kiek opiumas liaudžiai? Arba dar kartą apie Girulių mišką" išdėstė miesto Tarybos narys Arvydas Vaitkus.

https://www.ve.lt/naujienos/nuomones/nuomones/po-kiek-opiumas-liaudziai-arba-dar-karta-apie-giruliu-miska-1837446/

Šį kartą apie politikų manipuliacijas žmonių emocijomis ir pasirinktas ciniškas priemones politiniams balams rinkti.

Klaipėdoje visada buvo ir yra politikų, kurie savo politinių tikslų siekia keldami isteriją, kiršindami žmones, kovodami su tariamais priešais. Jeigu tų priešų nėra, tai juos patys susikuria.

Tokių kovotojų už teisybę tikslai ne visada būna kilnūs, o pasirinktos priemonės - dažnai parodomosios ir deklaratyvios. Nes pats rezultatas nebesvarbus, pagrindine užduotimi tampa emociškai paveikti ir patraukti kuo daugiau žmonių per rinkimus į savo pusę - bet kokia kaina, net jeigu tai gali pakenkti viso miesto interesams.

Prie tokios politikos greitai prisilipdo ir garsiai rėkti mėgstantys politikai.

Jie visada gerai jaučiasi ten, kur yra tariami skandalai, protestai, piketai, ir visai nesvarbu prieš ką. Lakstymas su transparantais ir kova su išgalvotais priešais yra jų alfa ir omega.

Kitaip mąstančius žmones, nepaisydami racionalių argumentų, jie apipils purvais, apšmeiš, nejausdami jokios sąžinės graužaties ar atsakomybės.

Kurstydami žmonių emocijas jie prisipildo kaip oro balionai ir labai greitai subliūkšta, kai politikoje ima vyrauti argumentų ir faktų kalba.Apie Girulių mišką ir geležinkelio plėtrą faktų kalba.

Klaipėdos miesto taryboje nėra nė vieno politiko, kuris būtų už Girulių miško kirtimą ir grandiozinę geležinkelio infrastruktūros plėtrą šioje teritorijoje.

Kaip jau esu rašęs, geležinkelio mazgo iškėlimas iš Klaipėdos centrinės stoties rajono į Pauosčio kelyną jokių dabar esamų problemų neišspręstų. Priešingai, sąstatų kiekis šiaurinėje dalyje gali dar labiau išaugti.

Vis daugiau vagonų rieda į pietinę ir centrinę uosto dalis, todėl esminis problemos sprendimas yra alternatyvaus pietinio privažiavimo prie uosto išvystymas aplenkiant miestą.

Vadovaudamasi tokia logika, šį rudenį miesto Taryba priėmė sprendimą inicijuoti pokyčius Vyriausybės patvirtintuose dokumentuose ir "Lietuvos geležinkelių" planuose. Dar spalio mėnesį Tarybos narys A. Vaitkus kartu su Savivaldybės administracijos atstovais lankėsi pas LR susisiekimo ministrą ir argumentų kalba įtikino eiti būtent tokiu keliu.

Tuo metu miesto liberalų galvose užgimsta politinė akcija - paskelbti Girulių mišką draustiniu.

Tai tapo Klaipėdos liberalų sąjūdžio lyderių pagrindiniu rinkimų kampanijos akcentu. Renkami klaipėdiečių parašai prieš Girulių miško kirtimą, nors jau tuo metu tampa aišku, kad niekas miško kirsti nesiruošia, o susisiekimo ministras paveda "Lietuvos geležinkeliams" išnagrinėti alternatyvius infrastruktūros plėtros variantus.

Nepaisydami to, Liberalų sąjūdžio politikai toliau lošia savo politinį žaidimą, manipuliuoja žmonių jausmais ir dirbtinai kurso bendruomenės susipriešinimą.

Kaip ir nieko naujo. Tik keista, kad šį kartą į populistų batus įšoko liberalai. Kurie daug metų save laikė Klaipėdos veidu ir sveiko proto balsu.

Kurie patys dalyvavo ir balsavo 2011 metais tvirtinant specialųjį planą ir jame numatytą Pauosčio kelyno rekonstrukciją bei ketinimą iškirsti keletą plotų, viršijančių net 40 hektarų.

Lyg tyčia užmiršta, kas buvo 2011 metų rugsėjo 22 dieną. Kodėl dabar Grubliauskas su Vaitkumi ir kiti kitaip mąstantys politikai yra tie nejautrūs blogiukai, o liberalai - "geriečiai", neva neleisiantys iškirsti Girulių miško, nors jo niekas ir nesiruošia kirsti.

Taip veikia populizmas. Pasišildę dirbtinės šlovės spinduliuose, liberalai žygiuoja toliau jau galvodami apie būsimus savivaldos ir mero rinkimus. Žygiuoja su lozungu "Giruliai turi tapti draustiniu".

Seimo narys Simonas Gentvilas šiuo klausimu sėkmingai inicijuoja Seimo nutarimą.

Tada Liberalų sąjūdžio frakcija aktyviai siekia, kad šis sprendimas būtų priimtas miesto Taryboje. Kartu vykdoma gyventojų apklausa dėl Pauosčio geležinkelio kelyno plėtros Giruliuose.

Diskusijų nėra. Visa miesto bendruomenė - prieš geležinkelio plėtrą Giruliuose, bet apklausa vis tiek vykdoma. Taip veikia populizmas.

Kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Kiekvienas populizmas irgi turi savo pasekmes.

Pirma, ekspertai tvirtina, kad draustinio statusas neapsaugos Girulių miško nuo kirtimų, jeigu centrinė valdžia atkakliai užsispirtų tai daryti.

Tai įtvirtinta įstatymuose ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES valstybėse, kai yra vykdomi valstybei svarbūs projektai.

Apsaugoti Girulių mišką gali tik nuoseklūs ir civilizuoti Savivaldybės, Vyriausybės ir visuomenės žingsniai, ieškant alternatyvių geležinkelių infrastruktūros plėtros variantų.

Tą Savivaldybė ir dabartinė miesto Taryba jau sėkmingai ir daro. Tam ir buvo miesto Taryboje inicijuotas ir Savivaldybėje parengtas naujas Vyriausybės nutarimo projektas. Šis projektas dar vasarą buvo išsiųstas Vyriausybei.

Antra, draustinio statuso suteikimas Giruliams reikštų, kad vėl neapibrėžtam laikui nusikelia miesto bendrojo plano tvirtinimas. Jau dabar miesto plėtra beveik sustojusi, nes nepadoriai ilgai yra vilkinamas šio plano priėmimas.

Beje, naujajame bendrojo plano projekte Giruliai numatyti kaip rekreacinė teritorija ir tai yra aiškiai išreikšta pozicija - Girulių miškas turi būti išsaugotas.

Manau, kad Liberalų sąjūdis ir kiti politikai to specialiai "nemato" ir yra lengvai paslydę ant populizmo žievės. Dėl savo rinkiminių politinių triukų kelia grėsmę įkaitu paimti visą civilizuotą miesto plėtrą.

Tai pažeistų tūkstančių klaipėdiečių teisėtą interesą gyventi dinamiškame, patogiame ir gerai besitvarkančiame mieste.

Trečia, kaip dažnai politikoje būna, neatsargiai paleistos strėlės lyg bumerangas grįžta atgal. Panašu, kad taip nutiks ir liberalams.

Po Seimo rinkimų jie dalyvauja naujos Vyriausybės formavime. Likimo ironija, kad S. Gentvilas greičiausiai taps aplinkos ministru. Tada reikės pasirinkti: tęsti neatsargiai per rinkimus paskleistą populizmą ar leisti miestui patvirtinti bendrąjį planą ir tik po to grįžti prie draustinio klausimo.

Ar prisiims mūsų liberalai atsakomybę, jeigu po jų neatsakingų žingsnių dvejiems trejiems metams bus nustumtas miesto bendrojo plano tvirtinimas? Ar ir vėl girdėsime jau nusibodusius politikų pasiteisinimus, kad norėjome kaip geriau, bet išėjo kaip visada?

Beje, draustinis gali reikšti, kad Giruliuose bus uždraustas ne tik geležinkeliečio kirvis ir kastuvas, bet ir klaipėdiečio dviratis, sporto aikštelės, pakrūmių ir pakelių tvarkymas ir t. t.

Tokių pavyzdžių mes jau turime. Čia labai svarbu suprasti, kad draustinio statusas turi dar daugiau žmonių veiklos apribojimų nei miško ir rekreacijos teritorijos statusas, kuris Giruliams numatytas.

Jei liberalai nuoširdžiai pakeitė nuomonę ir nebenori mosikuoti kirviu po Girulių mišką, jei nenori visuomenės akyse likti veidmainiais, linkėjimas jiems rasti sąžinės, atsiprašyti klaipėdiečių už praeities klaidas ir atšaukti 2011 metų miesto Tarybos nutarimą, leidžiantį tai daryti. Nutarimą, už kurį balsavo tie patys liberalai.

Siekiant apsaugoti Girulių mišką, visos priemonės yra geros, jeigu jos racionaliai padeda pasiekti tikslą.

Siauriems politiniams tikslams naudojamas populizmas dar niekada nepadėjo pasiekti tikslo - išsaugoti mišką, nebloginti ekosistemos, gerinti klaipėdiečių gyvenimo kokybę.

Siauriems politiniams tikslams naudojamas populizmas dar niekada niekam nepadėjo pasiekti didesnių tikslų.

Arūnas TUMA, Klaipėdos miesto tarybos narys