Eksperimentas
Baigę mėnesį laiko trukusį eksperimentą, kaip pragyventi iš pensijos, toliau teiraujamės šalies valdžios atstovų, ką jie daro, idant pensininkų gyvenimas taptų nors kiek lengvesnis.
Vakar rašėme, jog buvęs premjeras, o dabar ir pats pensininkas Algirdas Brazauskas leido sau atsakyti tiesiai šviesiai - esą pensininkų problemos Lietuvoje nebus išspręstos dar ketvirtį amžiaus.
Ne ką daugiau vilčių suteikė ir Klaipėdoje rinkti Seimo nariai.
Reikia burtų lazdelės
Parlamentaras Antanas Bosas taip pat buvo atviras. Anot jo, tam, kad pensininkų gyvenimas taptų visavertis ir laimingas, reikėtų burtų lazdelės. "O kadangi tos lazdelės niekas neturi, galime padėti tik tiek, kiek leidžia biudžetas", - sako A. Bosas.
Tiesa, tiems pensininkams, kurie turi specifinių problemų, pasak parlamentaro, didesnę paramą suteikti galėtų savivaldybės. Taip pat savo darbuotojų, išlydėtų į pensiją, neturėtų pamiršti įmonės, įstaigos, kuriose jie dirbo.
"Bėdų turgus" - ne išeitis
Vytautas Grubliauskas prisipažino "Vakarų ekspreso" eksperimento eigos nesekęs, nes tuo metu visa širdimi buvo atsidėjęs Pilies džiazo festivaliui. Be to, tai ne jo darbo Seime veiklos sfera. "Tačiau kiekvienas mūsų su pensininkų gyvenimo problemomis susiduriame. Štai atėjo pas mane buvęs jūreivis, visą gyvenimą dirbęs jūroje ir neatgavęs trijų tūkstančių litų. Ir ką aš turiu daryti? Būtų du keliai - išsitraukti iš savo kišenės ir atiduoti žmogui. Arba kreiptis į "Bėdų turgų", nes nėra tokio įstatymo, kuriuo remdamasis aš galėčiau tam žmogui padėti",- sakė jis.
Be to, jei kokiu nors būdu ir sugebėtum išspręsti vieno kito pensininko bėdas, tai juk nėra sistema. V. Grubliausko manymu, tą sistemą ir turėtų kurti valstybė. Kaip ir kai kurie kiti parlamentarai, jis mano, kad dalį pensininkų problemų sėkmingai spręsti galėtų ir savivaldybės. "Gal tiesiog trūksta įstatyminės bazės?" - suabejojo seimūnas.
Jis taip pat mano, kad visada yra galimybių perskirstyti biudžetą ir pensininkų naudai. Tačiau gal ir tam trūksta įstatymų? "Gaila žiūrėti į mūsų pensininkus, jų eiseną, elgesį, kad tik kam neužkliūtų ir nesulauktų spyrio - moralinio ar fizinio. Bet dejuoti nepakanka, turime daryti viską, kad pensinio amžiaus nebijotume, kaip dabar yra. O tam turėtų būti keičiama ir žmogaus saugumo, sulaukus karjeros pabaigos, sistema", - įsitikinęs jis.
Ir garbesnio amžiaus žmogus turi turėti perspektyvą
Eligijus Masiulis prisipažino skaitęs visas eksperimento publikacijas. "Graudu ir apmaudu pasidarė. Turtingi žmonės šunims kur kas didesnį biudžetą skiria... Net negaliu įsivaizduoti, kad po šešiolikos Lietuvos nepriklausomybės metų šitaip turi gyventi mūsų tėvai ir seneliai, dėję tiek vilčių į jos atkūrimą. Ne vieno žmogaus ašaras mačiau", - pirmiausia savo emocijomis pasidalijo jis.
Pensininkų gyvenimą, žinoma, galėtų gerinti pensijų didinimas. Tačiau jas padidinti ne 30-50 Lt, o gerokai daugiau parlamentaras įžvelgia vienintelį būdą - mažinti mokesčius. Tuomet darbdaviai atsisakytų ydingos praktikos atlyginimus mokėti vokeliuose, būtų didesnės "Sodros" pajamos. "Apskritai reiktų priimti ilgalaikį pensijų skyrimo planą - kad žmogus žinotų, tarkim, 2012 metais jo pensija bus 70 procentų darbo užmokesčio. Jis galėtų planuoti gyvenimą - imti kreditą ar parduoti sodą. O dabar ir valstybė, ir žmogus gyvena tik šia diena",- teigė E. Masiulis.
Jam kliūva ir per dideli "Sodros" administravimo kaštai. Anot jo, įdiegus elektronines sistemas, nebereikėtų išlaikyti šitiek žmonių. Be to, parlamentaras yra kategoriškai prieš pensinio amžiaus didinimą iki 66-67 metų. "Taip elgtis gali tos valstybės, kuriose žmogaus gyvenimo trukmės vidurkis kur kas aukštesnis. O pas mus pensinis amžius sutaptų su žmogaus atsisveikinimu su šiuo pasauliu, net nepasinaudojus pensijų sistema", - argumentavo jis.
Bus daugiau
Gražina JUODYTĖ
Rašyti komentarą