Kaip uostą, miestą ir bendruomenę gali sieti seniūnijos?

Didžiosios Klaipėdos vardan

Vilniuje jau seniai veikia ne viena dešimtis seniūnijų, kurios yra atsakingos už miesto kvartalų bei rajonų gyventojų gerovę. O štai uostamiesčio politikams sunku apsispręsti - steigti seniūnijas ar ne.

Tikrai negalima sakyti, kad Klaipėdos savivaldybė nieko neveikia - čia dirbantys žmonės išties stengiasi aprėpti viso miesto bėdas, tačiau uždavinių, kuriuos valdininkams kelia miestelėnai, yra tiek daug, kad pradeda trūkti ir pinigų, ir fizinių galių apvažiuoti visus kampus.

Mažiau bėdų yra ten, kur daugiabučius namus administruoja vadinamosios namų valdos ar bendrijos - taip problemos sprendžiamos vietoje, o Savivaldybei belieka skirti administratorius, kurie perduoda informaciją valdininkams.

Sparčiau rūpesčių daugėja individualių namų kvartaluose - ir esančiuose jau seniai, ir pastatytuose pastaraisiais metais. Administruoti šiuos kvartalus priklauso Savivaldybei, todėl jai ir reiškia pretenzijas čia gyvenantys miestelėnai.

Taip prasideda interesų kova - valdiškas požiūris ir privatus. Dažnai iš valdininkų lūpų galima išgirsti frazę: "Jūsų žemė, namai - jūs ir tvarkykitės. Yra viešosios tvarkos palaikymo taisyklės, kurių privalote laikytis".

Kita vertus, gatvės, komunikacijos, apšvietimas, sporto ir laisvalaikio vietos yra viešos (municipalinės) ir jomis rūpintis privalo miesto Savivaldybė.

Mano galva, jei yra tvarkos poreikis, jį reikia tenkinti. Viena iš išeičių ir galėtų būti seniūnijos. Seniūnija - ne tik valdiška kėdė ir miesto biudžeto išlaidos. Tai - administracinis vienetas, sprendžiantis bendruomenės interesus vietoje, kuriantis planus ir teikiantis pasiūlymus Savivaldybei.

Be to, seniūnija būtų ta vieta, kuri vienytų gyventojus bendriems darbams ir atsakomybei. Tokį pavyzdį Klaipėda jau turi - Melnragėje puikiai matyti darbo rezultatai.

Kuo daugiau tokių pavyzdžių atsiras, tuo sparčiau gerės santykiai tarp žmonių ir valdiškų institucijų. Juk mūsų visų tikslas - Didžioji Klaipėda.

Beje, yra ir dar viena struktūra, kuri turėtų padėti plėtotis ateities Klaipėdai. Tai - uostas. Ši valdiška įstaiga, išlaikoma iš valstybės biudžeto ir, be to, siekianti pelno, taip pat yra susijusi su miesto gyventojų problemomis. Ir ne vien todėl, kad miestiečiai yra pagrindinė uosto darbo jėga.

Klaipėdos uostas valdo milžiniškus pinigus, bet jų paskirstymas kartais kelia didelių abejonių, o strategija neretai prasilenkia su sveiku protu. Pavyzdžiui, fantastikos žanrui atstovaujanti japonų studija dėl Melnragės uosto. Kam planuoti tokias perspektyvas, jei už kelių šimtų metrų nuo krantinių esančiose uosto plėtros rezervinės teritorijose - baisiausia netvarka?

Beje, kai susiduriama su uosto keliamais nepatogumais, direkcija pirštu rodo į krantines besinuomojančias kompanijas (esą štai, kas turėtų spręsti jūsų problemas) ir neprisiima atsakomybės.

Žinoma, negalima teigti, kad uostas tik žarsto pažadus miesto bendruomenei - kai pradedi gilintis, paaiškėja, jog į miesto biudžetą pažeria ir finansus. Taigi formaliai pažadai lyg ir ištesėti, tačiau ką daryti, kad šias lėšas miestas panaudotų būtent toms problemoms, kurias ir sukelia uosto kaimynystė, spręsti?

Gal ir šioje vietoje praverstų seniūnijos? Jei tik miesto Taryba ryšis jas steigti...

Evaldas JURKEVIČIUS,
individualių namų savininkų bendruomenės "Smeltė" pirmininkas