Ketvirtadienį, prieš pat prasidedant miesto Tarybos posėdžiui, jos narys Gintaras Navickas pagarsino pareiškimą, kuriuo dar kartą bandė apkaltinti mane už tai, kad aš neva smaugiu prekybininkus, parduodančius svaigalus nepilnamečiams, kad palaikau Vilniaus mero Artūro Zuoko iniciatyvą griežtinti prekybos alkoholiu taisykles, taikyti licencijų atėmimo iš prekybos įmonių tvarką ir pan.
Ponas G. Navickas klysta, teigdamas, kad kovoti su nepilnamečių girtavimu mes ketiname tik griežtindami sankcijas verslininkams. Vadovaudamiesi Vaikų teisių apsaugos tarnybos, Klaipėdos m. švietimo tarybos ir mokyklų vadovų asociacijos pateikta informacija bei pasiūlymais, parengėme kreipimąsi į LR Seimą ir Vyriausybę, kuriame išdėstėme, ko, mūsų manymu, reikėtų imtis norint išspręsti šią itin opią problemą.
Jame pirmiausia akcentuojama, jog būtina sugriežtinti teisės aktus tėvų, nesirūpinančių savo vaikais, atžvilgiu. Nors Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (ATPK) tėvams ar juos atstojantiems asmenims už nesirūpinimą vaikais ir numato baudas nuo 100 iki 200 litų, tačiau praktika rodo, kad tokias bylas nagrinėjantis teismas dažniausiai apsiriboja įspėjimu. Mes siūlome ne tik ryžtingiau taikyti pinigines nuobaudas, bet ir baudžiamąją atsakomybę. Nesant galimybės išieškoti baudą siūlome alternatyvą - neatlygintinus viešuosius darbus.
Antra vertus, dabartinė licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo tvarka išties yra pernelyg liberali. Mūsų nuomone, šiuo metu egzistuojantys įstatymai savivaldybėms bei vietos teisėsaugos institucijoms neleidžia efektyviai kovoti su prekybos svaigalais taisyklių pažeidėjais, todėl ir siūlome sugriežtinti kai kuriuos Vyriausybės nutarimų, ATPK bei Rinkliavų įstatymo punktus. Manau, kad padėtis kur kas pagerėtų kioskuose apskritai uždraudus prekiauti alkoholiniais gėrimais.
Su visais šiais pasiūlymais ketinu supažindinti Seimo narius klaipėdiečius bei prašyti jų paramos.
Šią Klaipėdos savivaldybės iniciatyvą visiškai palaiko ir Lietuvos savivaldybių asociacija.
Rinkliava už įvažiavimą į Smiltynę išliks
Paskutiniame miesto Tarybos posėdyje vėl diskutavimo senu ir visiems gerai žinomu klausimu dėl rinkliavų už įvažiavimą į Klaipėdos savivaldybės administruojamą Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją. Esu patenkintas, kad šįkart Taryba, priimdama sprendimą dėl rinkliavos rinkimo taisyklių patikslinimo, buvo vieninga. Principinė nuostata, kad tokia rinkliava ir toliau bus renkama, liko galioti. Šios rinkliavos pagrindinis tikslas buvo riboti automobilių srautą į Smiltynę. Šis tikslas iš dalies buvo pasiektas.
Vis dėlto šiuo metu, sumažėjus žmonių srautams, ne tik Naujojoje, bet ir miesto centre esančioje senojoje perkėloje intensyviai keliami automobiliai. Skirtumas tas, kad pastarojoje dėl tam tikrų teisinių kazusų rinkti mokestį už šią paslaugą mes neturime galimybės. Akivaizdu, kad renkant rinkliavą tik antrojoje perkėloje, lėšų vos užtektų rinkliavos rinkimą administruojančiai tarnybai išlaikyti. Todėl mes savo sprendimą papildėme punktu, kad rinkliavą rinksime tik iki lapkričio 1 d. Tačiau balandžio 1 d. rinkliavos rinkimas vėl bus atnaujintas.
Per šį laikotarpį dar bus galima pagalvoti ir kreiptis į Seimą, kad sąlygos Neringai ir Klaipėdai būtų suvienodintos, t. y. kad ir Klaipėdai būtų suteikta teisė rinkti rinkliavą tranzitiniame kelyje. Tada niekam nebūtų keista, kad mes šiandien rinkliavą renkame tik vienoje perkėloje ir tik 150 m kelio atkarpoje, kuri mums priklauso.
Vandens kainos didinimas buvo neišvengiamas
Negaliu nepaminėti ir dar vieno miesto Tarybos sprendimo - dėl vandens tarifų padidinimo. Tiek Kainų ir energetikos komisija, tiek "Klaipėdos vandens" valdyba bei specialistai pateikė išsamią medžiagą, kodėl tai daryti būtina.
Sprendimai didinti kokios nors paslaugos kainą visada būna priimami skausmingai ir sunkiai. Prieš keletą mėnesių, kai imta svarstyti šį klausimą, kilo didžiulis žmonių nepasitenkinimas. Labiausiai buvo protestuojama prieš abonentinio mokesčio įvedimą. Aš manau, kad sprendimas įvesti abonentinį mokestį greičiausiai būtų buvęs visai teisingas, jeigu mūsų žmonių ekonominė padėtis būtų bent kiek stabilesnė. Šiuo klausimu turėjau daug susitikimų, per kuriuos buvau įtikinėjamas, kad abonentinio mokesčio esant tokiai situacijai įvesti negalima. Nepaisant to, kad tiek "Klaipėdos vandens", tiek Kainų ir energetikos komisijos specialistai manė šį mokestį esant visiškai logišką.
Vis dėlto Taryba nusprendė kitaip: diskusijos dėl abonentinio mokesčio buvo visai atsisakyta, apsiribota vien vandens kainos padidinimu. Antra vertus, ir po tokio sprendimo tarp didžiųjų Respublikos miestų mokestis už vandenį Klaipėdoje ir toliau lieka vienas iš mažiausių.
Be to, Taryba įpareigojo Savivaldybės administraciją parengti miesto Valdybos sprendimą dėl karšto ir šalto vandens apskaitos prietaisų įrengimo bei eksploatavimo bei peržiūrėti šiuo metu galiojančias gyventojų, neturinčių savo butuose skaitiklių, vandens suvartojimo normas. Taigi diskusijos šiuo klausimu dar bus tęsiamos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą