Karalius nuogas!

Mums rašo

arba Antrasis atviras laiškas Klaipėdos miesto merui

Laiškas, "Vakarų eksprese" išspausdintas 2006 05 11 ("Kur karaliai pėsti vaikšto"), tikrai buvo vertas Klaipėdos mero atsakymo. Tačiau, Jūsų, gerbiamas mere, reakcija nustebino ne tik mus, bet, sprendžiant iš komentarų internete, ir daugelį skaičiusiųjų.

Ten buvo išdėstytos Klaipėdos kultūrinio gyvenimo problemos, deja, Jūs ieškojote straipsnio "užsakovų" ir pykote, net nebandydamas atkreipti dėmesio į konstruktyvią kritiką. Ar tikrai manote, kad iš Klaipėdos jau emigravo visi turintieji savo nuomonę?

Vėliau žiniasklaidos puslapiuose skaitėme, kad "Klaipėdos meras nieko negali, nuo jo mažai kas priklauso", daug kas sprendžiama Vilniuje, o įstatymai suriša rankas. Tačiau šventėse ir vakarėliuose, pone mere, mielai pasirodote kaip pirmasis miesto asmuo, atstovaujate uostamiesčiui užsienyje, tad ir savo laišką adresuojame Jums, o ne visai valdininkų armijai.

Abi esame klaipėdietės, kultūros ir meno atstovės. Tačiau tam, kad pastebėtum opias Klaipėdos problemas, nereikia nei baigti aukštųjų mokslų, nei būti menininku.

Kad ir kaip banalu, bet pirmoji problemėlė išlieka mūsų senamiestis... Visa Klaipėdos senoji dalis, kuri, deja, ne pora gatvių, yra virtusi negyvenama zona, ant senų suolelių gulinėja tik girti "bomžai".

Jau buvo pasiekta tokia stadija, kad laukti buvo tiesiog nusikaltimas, todėl Turgaus gatvės rekonstrukcija tikrai ne žygdarbis ir ne nuopelnas, juolab žinant, kaip ji vyko. Net užsienio kalbomis leidžiami laikraščiai neapsikentė ir ją "apdainavo", palygindami su didžiųjų pastatų - "stiklainių" - sparčiu augimu, jų darbų kokybe.

Apie rekonstruotąją Turgaus gatvę valdininkai ir Jūsų aplinkos žmonės kalba gerai arba nieko. Tačiau ja, kaip ir anksčiau, sunku praeiti - žmonės stumdosi ant lygaus akmens juostos, ta atkarpa nori važiuoti ir dviratininkai, ir mamos su vežimėliais (pastarosioms, beje, itin sunku - reikia įveikti nelygų skersgatvių, virtusių tikrais kliūčių ruožais, grindinį).

Apie tai reikėjo kalbėti anksčiau, bet visų darbų eigoje taip ir neatsirado skydo, informuojančio, kada darbai bus baigti, kaip atrodys Turgaus gatvė. Ko gero, mažai kas būtų pritaręs minčiai nūdienos Klaipėdos centrą išgrįsti taip, kaip tai buvo senovėje - nepatogu, nepraktiška ir... neturime patyrusių specialistų šiam darbui gerai atlikti. Rekonstruodami gatvę nemąstėte nei apie pėsčiuosius, nei apie važiuojančiuosius, nei apie miesto svečius. Visiems ši gatvė yra NEPATOGI.

Dar vienas senamiesčio gyventojams iškilęs klausimas - kur dingo senosios akmeninės plokštės, kurias pakeitėte naujomis?

Trumpai tariant, paslaptimis apipinta Turgaus gatvės rekonstrukcija, ko gero, yra tikras fiasko, parodantis Jūsų tikrąjį požiūrį į senąją istorinę miesto dalį. O valdininkų kalbos, koks gražus tapo Klaipėdos miesto centras po šios rekonstrukcijos, tėra užmaskuota baimė įvardinti tiesą. Kaip toje pasakoje: "Karalius nuogas!"

Beje, jeigu vienai gatvei sutvarkyti reikia kone 12 mėnesių, Tiltų gatvės rekonstrukcijos darbų pabaiga, ko gero, nusikels tolimai ateičiai?

Jūsų atsakyme į pirmąjį Atvirą laišką pastebėjote, kad gerai laikosi didieji senamiesčio barai, "Pramogų bankas"... O gal kada teko būti tamstos miesto centre įkurdintame "Akropolyje"? Jis irgi neblogai laikosi. Ir rekonstrukcijos visuose pastaraisiais metais išdygusiuose "hyper", "super", "maxi" pastatuose vyksta sparčiau ir kokybiškiau nei tai daroma senamiestyje. Per metus iškyla daugiaaukštis. Tiesa, ir Jūsų dėmesio šie pastatai nepristinga - tai kokią juostelę ten perkerpate, tai į pamatus kokį daiktelį įmūrijate..

Architektai sutartinai kalba, kad nėra architektūrinės miesto vizijos, kad ypač skubama viską išgrįsti spalvotomis trinkelėmis, nemąstant apie ateitį (pavyzdžiui, straipsnis "Vakarų eksprese" apie M. Mažvydo alėjos rekonstrukciją).

Mūsų manymu, Klaipėdoje akivaizdžiai trūksta pėsčiųjų gatvės. Ji galėtų suteikti miestui gyvybės, tačiau jos atsiradimas beveik neįgyvendinamas, kol nesprendžiamos automobilių statymo problemos senamiestyje. Štai ir rekonstruojant Turgaus gatvę nesusimąstyta apie požeminį parkavimą - vėl tik pakeista gatvės danga.

Tad uostamiesčio simboliai Jūsų valdymo laikotarpiu, ko gero, galėtų būti "spalvotoji trinkelė" ir, žinoma, modernusis "stiklainis" (stiklo konstrukcijų pastatas, dažniausiai atsiradęs pačioje netinkamiausioje vietoje, neturintis nei architektūrinės, nei meninės vertės). Tokia ir turėtų likti istorijai "Taraškevičiaus valdymo laikų Klaipėda..."

Mes, kultūros žmonės, žinome, kad mūrai tampa gyvi tik tada, kai juose vyksta gyvenimas. Tada, kai formuojasi tai, kas vadinama miesto aura. O ji formuojasi tada, kai miesto valdžia ir miestiečiai sutartinai dirba vardan savo miesto.

Mums keista, kad Jūs ir Jūsų vadovaujama miesto Savivaldybės administracija nuolatos bando visus pjudyti tarpusavyje: yra "geri" ir "blogi" senamiesčio verslininkai, yra "geri" ir "blogi" menininkai bei kultūrininkai.

Jūs ir Jūsų komanda kartojate, kad laukiate "konstruktyvių pasiūlymų" senamiesčiui gerinti. Tačiau pabuvojus nors viename susitikime su Jūsų "kultūrine komanda" - p. M. Petruliu, N. Laužikiene, dingsta noras ne tik imtis darbo, bet ir gyventi uostamiestyje. Pastarieji arogantiškai bendrauja net su miesto kultūrininkais, tai kokiu tonu jie kalba su paprastu žmogeliu, kurį likimas nubaudžia pasiųsdamas į šių biurokratų kabinetus?

Gerbimas mere, mums rūpi mūsų miestas - vienintelis uostamiestis šalyje. Visi turėtume dirbti Klaipėdai, girdėti vieni kitus ir, žinoma, įsiklausyti į kitokią nuomonę.

Mūrai tampa gyvi tik tada, kai juose vyksta gyvenimas, kai formuojasi tai, kas vadinama miesto aura. O ji formuojasi tada, kai miesto valdžia ir miestiečiai sutartinai dirba vardan savo miesto.

Uostamiesčio simboliai galėtų būti "spalvotoji trinkelė" ir, žinoma, modernusis "stiklainis"

Paslaptimis apipinta Turgaus gatvės rekonstrukcija, ko gero, yra tikras fiasko

Jurga KARČAUSKAITĖ-LAGO, dizainerė
Rita SCHOLZ, menotyrininkė