Karantininiai gedulai

Karantininiai gedulai

Per karantinus, oi, kiek sulaukiau žmonių, ieškančių paguodos dėl to, kad negali artimojo ar bičiulio, bičiulės palydėti į amžinojo poilsio vietą. Ir tuos jausmus puikiai suprantu.

Kaip supratau ir mano žurnalistikos Mokytojo našlės net labai tvirtą apsisprendimą - jos gyvenimo draugas bus palaidotas, lydimas tik kelių pačių artimiausių žmonių. O visi kiti, vertinę jo atliktus darbus ar patyrę bendravimo su juo džiaugsmą, galės pasimelsti namuose, kai bus laikomos mišios už jo vėlę.

Meldžiausi, užsidegusi žvakelę. Gal net labiau susikaupusi nei šventovėje, kurioje dėl įvairių priežasčių kas nors blaško tą susikaupimą.

Taigi šiandien mano vaikystės ir jaunystės draugės, Anapilin iškeliavusios prieš 16 metų, gimtadienis. Ji TENAI iškeliavo per Kūčias. Jos bičiuliai ir bičiulės į šventovę prisiminti, pasimelsti rinkdavomės gimtadienio ar artimos tam gimtadieniui dienos ryte ar pavakare, nelygu kada pavykdavo užsakyti mišias kurioje bažnyčioje.

Pernai per Juozines kovo 19-osios tradicija kaip ir išskydo. Po mišių važiuodavome į kapines su gyvomis gėlėmis, po to - į kokią nors užeigą, kurią velionė mėgo. Pernai ritualas pairo dėl karantino. Šiemet - panašiai. Bet tradiciją vis dėlto palaikysime ir šiomis dienomis - pasimelsime, žvakelę uždegsime. O per tai ir ją prisiminsime.

Taigi, žmonėms paguosti, kad nepalydės į paskutinę kelionę brangaus žmogaus, žodžių ieškodavau. Ar pavykdavo sielvartą bent kiek apmalšinti, žinoma, nežinau.

O aną dieną skambinusi ponia Nijolė teiravosi - į ką ji turinti kreiptis, kad į paskutinę kelionę ji galėtų palydėti brangų žmogų, kuris bus laidojamas Neringos miesto kapinėse. Kuo galėjau padėti? Tik nurodyti, į ką kreiptis, kad gautų leidimą ten nusigauti.

Ar jai pavyko, - nežinau. Bet jos jausmus pagal išsakytą draugystės istoriją supratau. Kaip ir būtina tą padaryti. Bet įstatymų ar punktus sakymų sergintiesiems, dažnai kietokomis širdimis, tie žmonių verkšlenimai nė motais. Nors ir ant kelių parkluptum... Nors, irgi tiesa, nebūna taisyklių be išimčių. Kartais ant kelių parklupti nori, kai tų išimčių pasitaiko.

Banalu, bet gyvename tikrai labai pasikeitusiomis egzistencijos sąlygomis. Kai laužomos ir tradicijos, ir nusistovėjęs gyvenimo būdas. Juk prieš vėją nelabai papūsi. Nors ir kaip besistengtum.

Tačiau, kaip jaučiu iš kai kurių ženklų, bandymų susivienyti pūsti bent jau socialiniuose tinkluose tikrai esama...

Savo mintimis, pasiūlymais, džiaugsmais ir rūpesčiais galite pasidalinti tel.(8 46) 38 52 97 darbo dienomis 10-13 val. arba rašyti el. paštu [email protected]

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder