Karas prieš narkotikus pralaimėtas. Kaip atrodys taika?

Karas prieš narkotikus pralaimėtas. Kaip atrodys taika?

Toks straipsnio pavadinimas patraukė mano dėmesį. Priežasčių daug. Lietuva yra pasaulio dalis, kuri patiria to pasaulio įtaką. Kaip teigiamą, taip ir neigiamą. Todėl manau, jog bendri dalykai, kurie vyksta kitur, anksčiau ar vėliau pasiekia ir mus. Narkomanija nėra išskirtinė mūsų valstybės ar visuomenės problema, ji ne tik neturi sienų, bet ir pasižymi nacionalinėmis ypatybėmis.

Internetas, išmanus telefonas, pasaulinė televizija, atviros užsienio kelionės – kanalai, per kuriuos ne tik mes patys patenkame kitur, bet ir iš ten mus pasiekia kam reikia. Man vis trukdo pasaulinė prekyba, nes jos reklama man siūlo neįperkamų ar nereikalingų prekių. Gal jaunam žmogui tai yra gana svarbu, bet vyresniam ar senoliui daugiau paerzinimas. Gal ne kiekvienas žino žmogaus raidos etapus ir jo psichinio brendimo ypatybes. Tačiau neabejoju, jog aišku, kad visi pereina per paauglystės etapą, kai viskas įdomu ir viską norisi pabandyti. O čia dar šalia socializacija, kai norisi, galų gale ir reikia, atrodyti ir tapti suaugusiam. Tiesa, ne visi pasiekia tą lygį, bet tai atskira terma.

Taigi noras išbandyti yra tas variklis, kuri veda į brandą ir į ydas. Nebandęs – neišmoksi. Tačiau yra dalykų, kurių geriau neliesti, nes gali sugadinti ne tik kūną, bet ir sveikatą. Teisėtus ir neteisėtus narkotikus išbando absoliuti dauguma jaunuolių. Čia svarbu „neužkliūti“. Prie jų gana lengvai priprantama, sunkiau atpratinama. Kartais reikia specialistų pagalbos ir bendruomenės paramos.

Nedidelė statistika: Valstybinio psichikos sveikatos centro pateiktais duomenimis, asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas iš viso registruoti:

Metai

2015

2014

2013

2012

2011

2010

 

5 636

5816

5847

5935

5890

6 056

Asmens sveikatos priežiūros įstaigose pirmą kartą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas, buvo registruoti:

Metai

2015

2014

2013

2012

2011

2010

 

236

246

223

212

251

328)

Sergamumas atv. 100 000 gyventojų

8,1

8,5

7,6

7,2

8,3

10,6

Dar kartą reikia pabrėžti, kad narkotikai dažnai pradedami vartoti iš smalsumo, siekio būti pripažintam grupėje, nepriklausomybės nuo aplinkinių siekio ar iš priešiškumo jiems, dėl noro patirti malonumą, pavojų, kūrybinį įkvėpimą ar dėl noro aiškiai mąstyti, atsipalaiduoti, pabėgti nuo nemalonumų. Į priklausomybę nuo narkotikų labiau linkusios nebrandžios, nesavarankiškos, silpnavalės asmenybės. Nors tai nėra griežta taisyklė. Tačiau pereikime prie bendresnio požiūrio.

Kol kas Lietuva nėra labiausiai nelegalias medžiagas vartojančia šalimi. Kol kas. Svarbu bandyti žinoti ir suprasti narkomanijos bendras raidos kryptis ir pasipriešinimo jai modelius.

Nesiimsiu klasifikuoti visus esamus ar buvusius kovos prieš nelegalias psichoaktyvias medžiagas modelius, rasim, kad yra du kraštutinumai. Pirmas – uždrausti ir išrauti su šaknimis. Antras – mažinti nuostolius, vartojimą, žalas, darant tai humaniškai, nes vartotojai yra bendruomenės nariai. Radikalusis modelis pasižymi mirties bausmėmis, ilgamečiu įkalinimu, kartais žudynėmis. Antrasis susijęs su saugaus narkotikų vartojimo kambariais ar punktais, pakaitiniu gydymu. Ryškus pirmo atvejo pavyzdys – Filipinai su Rodrigo Duterte. Jo siekis - bet kuriomis priemonėmis išnaikinti narkotikų pardavėjus ir vartotojus. Nuo 2016 metų birželio nužudyta ir žuvo apie 10000 Filipinų gyventojų.

Abu pateikti variantai turi savo trūkumų. Radikalusis didina narkotikų kainas ir pelningumą, augina nusikalstamumą. O ir išnaikinti narkomanijos nepavyksta. Antrasis, vyraujantis dalyje Europos šalių, tokių kaip Šveicarija ar Belgija bei Amerikos kontinente Kanadoje, siekia „gydyti“. Kitaip sakant, stengiasi sumažinti šios epidemijos sukeliamas pasekmes. Galima vystyti diskusiją, kas geriau Lietuvai, tačiau reikia atsižvelgti į realijas.

Yra netiesioginių narkotikų vartojimo tyrimų. Vieno iš jų rezultatą parodau. Tiriamos priemaišos į kanalizaciją išmetamame vandenyje. Galima pastebėti, kur daugiau Europoje vartojamas kokainas:

Turime legalius ir nelegalius narkotikus. Yra grupės, kurios finansiškai suinteresuotos gauti pelną prekiaujant tabaku, degtine, alumi. Aišku, yra ir tokių, kurios siekia uždirbti iš ekstazio, marihuanos ar spice‘o. Svarbu, kad tokių medžiagų, kurios sukelia euforiją ir priklausomybę, auga kasmet. Jų randasi vis naujų ir nebeužtenka galių Europai tai stabdyti. Šiuo metu tai nėra akivaizdu, bet specialistai kelia balsą apie artėjančias epidemijas, kai naujas narkotikas gali išžudyti ne vieną dešimtį jaunų žmonių. Pavyzdžių, deja, turime. Vadinamasis „krokodilas“, gamintas iš oficialiai parduodamų kodeino preparatų, sukėlė tikrą epidemiją. Žiniasklaidos pateiktais duomenimis, vidutinis gyvenimo ilgis, pradėjus jį vartoti – 1 metai. Deja, 2015 metais šis narkotikas pasiekė Europos šalis ir JAV.

Čia turėčiau pateikti specialių pasaulinių struktūrų duomenis apie bendrą vartojimo ir prakybos situaciją situaciją Ji blogėja. Bet apie tai jau rašiau anksčiau, todėl nenoriu kartotis. Aišku, kad mažinant legalių narkotikų vartojimą galime sulaukti draudžiamų medžiagų vartojimo paūmėjimo. Bloga prognozė, bet ruoštis reikia.

Kovoti su nelegalių narkotinių medžiagų prekyba reikia didelių resursų: žmonių, pinigų, idėjų. Jų kiekis visuomet ribotas. Todėl būtina veikti tose srityse, kur jų panaudojimas duoda didžiausią naudą, mažinti pastangas ten, kur jėgų neužtenka. Iki šiol efektyviausiai veikė daugelis prevencinių programų, kurios, santykinai nedideliais kaštais, duodavo geriausią efektą. Ateityje reikia mokėti rasti balansą tarp draudžiamųjų priemonių ir prevencinių programų. Negalima taikyti griežtus draudimus ten, kur jie veik neefektyvūs. Energija eikvojama, rezultatų – nėr. Vadinasi – bus nuostoliai, nes nieko nėra nemokamo.

Grynas draudimas pastato sieną ir neleidžia paveikti proceso. Todėl tenka rinktis: apsimesti, kad kovoji su blogiu, arba dirbti su tais, kurie jau nukentėję.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder