Kiek už valdžią?

Dienos komentaras

Kompromisai yra brangu. O kompromisas su dešiniaisiais šaliai gali kainuoti brangiau nei ketinama pasipelnyti iš Europos Sąjungos.

Europa "duos" 8 milijardus, o dešiniųjų rinkiminiai pažadai - apie 9 milijardus litų.

Su šiuo visiškai tikrovę atitinkančiu lozungu Algirdas Brazauskas ketina pabėgti nuo "vaivorykštės" ir sudaryti ketverių metų kontraktą su Darbo partija. Viktoras Uspaskichas kainuos daug pigiau, net jei paprašys 15 procentų Europos Sąjungos paramos!

Taip mąsto socialdemokratų ir socialliberalų derybininkai, o tai reiškia, kad derybos dėl naujos valdžios artėja prie atomazgos.

Social-liberal-demokratinei darbo koalicijai belieka išspręsti Kazimieros Prunskienės klausimą. Ar ji yra tikrai ta, kuri duos naujai valdančiajai koalicijai trūkstamus balsus ir nepaprašys už tai valdžios "auksinės akcijos" - teisės vetuoti bet kurį sprendimą?

K. Prunskienė gali tapti pagrindine naujos valdžios problema. Ji niekuomet negarsėjo lojalumu ir visuomet žaidė savo žaidimą. Tokia partnerė - tikra rakštis, kurią socialdemokratai tikrai pamėgins išrauti, o trūkstamų balsų pabandys gauti iš nefrakcionuotų, save išsikėlusių naujojo Seimo narių.

Kita alternatyva neprognozuojamajai Kazimierai - liberaldemokratai, kuriems pavyko prasmukti į valdžią, nors rinkėjai padarė viską, kad taip neatsitiktų. Rolando Pakso sąrašas buvo nureitinguotas taip, kad jame pirmu smuiku ėmė griežti ne libdemai, o Rolando Pavilionio judėjimo aktyvistai - Julius Veselka, Egidijus Klumbys ir t.t.

Taigi libdemai jau ieškosi kitos frakcijos prieglobsčio. Su "populistais" net ir jie jaučiasi prastai.

Viena aišku: kaip kairieji beišspręstų trūkstamų balsų problemą, konservatorių šansai gauti valdžios mažėja su kiekvienu derybų kėliniu. Andrius Kubilius dar vieną kadenciją sėdės ant atsarginių suolo. Stebint jo derybinius veiksmus, netgi susidaro įspūdis, kad šito kaip tik ir siekiama.

Paskutinis pasiūlymas - įvesti premjerų ir Seimo pirmininkų rotaciją - yra tiesiog sukrečiantis. Ir... labai atpažįstamas. Jis lyg iš to anekdoto apie planą, kaip padaryti turtingais visus Lietuvos žmones. Atsakymas - tereikia duoti kiekvienam po atkarpą valstybinės sienos, ir jie patys praturtės.

Net ir pradedančiam politologui aišku, kad A. Brazausko iki koktumo giriamas valdžios stabilumas yra vertybė. Ir štai kodėl - į valdžią atėjusi klika iš pradžių būna labai alkana, bet ilgainiui pasisotina. Tada ima dalytis. Tą reiškinį rinkėjai ir stebėjo prieš rinkimus: A. Brazausko Vyriausybė ėmė dalyti pašalpas, didinti pensijas ir t.t.

Tačiau, jeigu vienai klikai ("koalicijai") bus duotas tik ribotas laikas pasisotinti, tai antrasis - dalybų - etapas niekada taip ir neateis. Tai ir yra vienintelė, bet ir pakankama aplinkybė, dėl kurios socdemų ir darbiečių sąjunga rinkėjams turėtų kainuoti mažiau nei bet kuri kita.

Netgi jei V. Uspaskicho draugai iš 8 milijardų Europos litų paimtų tuos 10 ar 15 procentų, vis tiek tai būtų mažiau nei liberalų ir konservatorių 9 milijardai.

Algirdas Brazauskas ketina pabėgti nuo "vaivorykštės" ir sudaryti ketverių metų kontraktą su Darbo partija. Viktoras Uspaskichas kainuos daug pigiau nei dešinių rinkiminiai pažadai, net jei ir paprašys 15 procentų Europos Sąjungos paramos! Taip mąsto socialdemokratų ir socialliberalų derybininkai, o tai reiškia, kad derybos dėl naujos valdžios artėja prie atomazgos

Rūta GRINEVIČIŪTĖ