Primena vieną pasaką, kai šunelis Picius (mokesčių mokėtojai) įsileido į savo būdelę moliūgo daigą (biurokratiją). Moliūgas tol augo, tol pūtėsi, kol Picius jau netilpo savo būdelėje. Viską turėjo užleisti moliūgui. Ar neatsitiks taip ir mums kaip toje pasakoje? Lietuvoje liks tik pensininkai, vaikai bei administratoriai.
Valstybės tarnybos departamento duomenimis, šiais metais visose valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose dirbo 76 909,59 valstybės tarnautojo. Tiesa, 2009 metais, per ekonominę krizę, šis skaičius buvo didesnis ir vėliau sumažintas. Tačiau dabar, kai oficialiai teigiama, kad krizė baigėsi, mus administruojantis sektorius vėl pažvalėjo. Vėl prisiminė savo šventąją priedermę pūstis.
Ar ne keista situacija? Gyventojų Lietuvoje mažėja, o valdininkijos daugėja. Statistikos departamento duomenimis, vien Kaunas per metus prarado 4 tūkst. gyventojų. Vadinasi, atitinkamai turėjo sumažėti ir merijos klerkų darbo krūvis. O su juo - ir klerkų skaičius. Nes 4 tūkst. žmonių jau nereikia administruoti. Tačiau gyvename paradoksų šalyje. Savivaldybių klerkų ne mažėja, o daugėja. Jei kokia nors mokykla netektų ne 4 tūkst., o tik 400 moksleivių, būtų uždaryta. Dalis mokytojų netektų darbo. Ir tikrai toje mokykloje nebūtų prigalvota naujų mokytojų etatų. Bet valstybės administravimo sektorius kažkodėl veikia ne taip, kaip turėtų pagal žemišką logiką.
Žmonija tik todėl sugalvojo traktorius ar kompiuterius, kad sumažintų paskui arklį žingsniuojančių, skaitytuvais barškinančių žmonių. O pats arimo ar skaičiavimo procesas vyktų efektyviau ir greičiau. Kaip atsitiko Lietuvoje? Kompiuteriai, atrodo, nepadeda. Visos įstaigos kompiuterizuotos, aprūpintos eikliu transportu. Valdininkija mosuoja išmaniaisiais telefonais. Tačiau, nepaisant kompiuterizacijos, tobulinimo kursų, valdininkijos darbas vis vien neefektyvus. Nes jei būtų efektyvus, valdininkų skaičius nebūtų didinamas.
Plačiau mąstant, valstybei mes tarnaujame visi. Nes iš jos nepabėgome. Tarnaujame Lietuvai tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje. Tiek mokydami, tiek gydydami, tiek augindami vaikus, tiek darbuodamiesi bendrovėje ar savo ūkyje. Gal tiesiog dalis gyventojų yra savarankiškesni, drąsesni? Gal į valstybės administravimo sektorių brukasi labiau išsigandę? Mažiau turintys asmeninės iniciatyvos. Žinantys, kad čia jų neištiks joks bankrotas. Dar ir algą gaus. O Jaroslavas Neverovičius - tik slaptasis gerasis samarietis. Norintis priglausti 14 papildomų bailiukų. Kitos ministerijos taip pat nesnaus. Prisirinks įvairių prietelių. Iš vienintelės asmeninės iniciatyvos: kiek cukraus įsipilti į kavą.
Rašyti komentarą