Kitoks rėmėjų statusas.

Mieli studentai, KU JTF bibliotekos skaitytojai, mes neturėtume priekaištauti AB "Lietuvos spauda" Klaipėdos skyriaus direktoriui p. V. Popovui, kad nustojo remti mūsų biblioteką neparduota periodika (Martynas Vainorius, "Parama studentams išmainoma į 6 centus", "Vakarų ekspresas", 2002 09 08, p. 19). Mums tenka tik apgailestauti, kad netekome bibliotekos rėmėjo ir dėkojame dar kartą už ilgametę pagalbą. Rėmėjo statusas - kitoks nei, pvz., įstaigos vadovo. Rėmėjas gali rinktis, kam turėtų padėti. Manyčiau, kad Klaipėdoje yra ir daugiau remtinų organizacijų bei institucijų.
Kad spauda tampa prabangos dalyku, o ne būtinybe, reikėtų kaltinti leidėjus, kuriems neegzistuoja jokie rinkos dėsniai ir nesvarbus tolesnis jų leidinių likimas. Juk leidėjams gerai žinomas ne tik leidinių tiražas, bet ir jų paklausa. Sunku suprastu, kad pvz., "Laimos" žurnalo du numeriai (abu sveria 1 kg) parduodami už 11 Lt, o į makulatūrą atiduodami už 6 ct. Ryškėja negera tendencija: kuo mažiau parduodama leidinių, tuo labiau jie brangsta, o tiražai mažėja. Juk nereikėtų mažinti tiražus, jei leidiniai būtų perpus pigesni arba senesni žurnalai būtų parduodami kad ir po 1 Lt.
Jei leidėjai ir ateityje neatsižvelgs į plonas skaitytojų kišenes, gal jiems vertėtų iš karto tam tikrą leidinių kiekį siųsti į antrinių žaliavų centrus? Tai būtų gražus ir šiuolaikiškas senos pasakos "Kaip žmogelis arklį į adatą išmainė" variantas.