Kliento dienos (kovo 19 d.) sumanytojai pabrėžia, kad tai būtų Lietuvoje gimusi šventė, ir viliasi, kad ateityje ji bus minima visame pasaulyje.
Galbūt. Juk žmogus dabartinėje visuomenėje jau yra ne asmuo, o klientas. Elektros, vandens, šilumos, interneto ir kabelinės televizijos tiekėjų - jų paslaugomis naudojamės namuose, o dažnas namus turi tik todėl, kad yra banko, iš kurio ėmė paskolą, klientas. Visi jie savo klientus labai myli - kartą per mėnesį atsiunčia po laišką, kuriame primena, kiek, kaip ir kur atsiskaityti, ir kas bus, jei to nepadarysi.
Skaniai valgai, patogiai ir greitai važiuoji į darbą, dirbi vien dėl to, kad esi kažkieno klientas. Žinoma, yra asketų, kurie visomis minėtomis paslaugomis nesinaudoja. Jie mūsų visuomenėje vadinami "bomžais". Bet išimtys tik patvirtina taisyklę.
Atostogos lyg ir turėtų būti tokios, kurių metu reikėtų pailsėti nuo rutinos. Tą jums ir pasiūlys kelionių agentūra, jeigu tapsite jos klientu.
Tai kodėl nepaminėjus dienos, kuri paliestų apie 6 milijardus žmonių žemėje. Ir jeigu yra norinčių tai daryti, tai jiems - žalia šviesa. Klientas juk visada teisus.
Grįžkime prie to, kodėl tokios dienos ištakos - Lietuvoje. Mano nuomone, todėl, kad iki šiol čia dažniau dėkoja klientas, o ne jam. Dėkoja už paduotą prekę ir grąžą. Už tai, kad kažkas iš viso į jį atkreipė dėmesį. O jeigu nepastebėjo, tai už tai atsiprašyti irgi turės klientas. Nes jis dažnai neteisus ir kaltas. Net dėl to, kad pardavėja spaudos kioske, kasininkė prekybos centre, autobuso vairuotojas, vienintelis padavėjas kavinėje per pietus yra pikti. Gal dėl to, kad neišsimiegojo, o gal darbdaviai jiems (jų nuomone) per mažai moka, o jie (jų nuomone) per daug dirba.
Ir dar tie įkyrūs klientai, lyg bėdų būtų maža.
Teko bendrauti su prieš kelerius metus Lietuvoje viešėjusiu britu. Žinote, kas jam paliko didžiausią įspūdį? Tikrai ne Palangos tiltas, Gedimino pilis ar "Meridianas" Klaipėdoje.
Jį labai nustebino tai, kad prekybos centre reikia mokėti už plastikinius maišelius prekėms susidėti, na, o kasininkės reakcija tiesiog apstulbino: ji svečiui, nežinančiam, kad ir maišeliai kainuoja, kažką pasakė. Jis nesuprato žodžių, bet suprato, ką ta vargšelė norėjo pasakyti - susimoki ir dingsti iš čia! Akys ir veido išraiška nemeluoja, net jei darbdavys prigrasino kiekvienam klientui šypsotis ar pasiūlyti šokoladuką už mažesnę kainą "tik mūsų prekybos centro klientams".
Taigi, Lietuvoje pribrendo reikalas įvertinti klientus už tai, kad jie yra.
Todėl šiandien pasveikinkime savo klientus. Tai jums padaryti bus šiek tiek paprasčiau, jeigu naudojatės mobiliojo ryšio operatoriaus, interneto tiekėjo ar pašto paslaugomis. Kas jau kas, bet bent jau jie patirs džiaugsmo. Dėl išlaidaujančių klientų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą