Koalicijos kaina - Ignalina

Dienos komentaras

Iš pradžių jis pagrasino: Viktoras Uspaskichas pareiškė, jog jis liks opozicijoje ir prižiūrės, kad tradicinės partijos neatiduotų Lietuvos Rusijai.

"Kokia nesąmonė!" - pagalvojome mes ir praleidome tuos žodžius pro ausis. O be reikalo, nes tuose žodžiuose buvo daug tiesos. Tiesos, kuri paskatino socialdemokratus ir jų lyderį pakeisti savo nuomonę dėl Darbo partijos.

O ta tiesa - gana šokiruojanti. Šaltiniai socialdemokratų vadovybėje tvirtina, kad socialdemokratai, tiksliau - jų ir socialliberalų Vyriausybė, iš tiesų turi didelių planų.

Planų dar kiečiau pririšti Lietuvą prie rusiško dujų vamzdžio: Ignalinos atominės elektrinės vietoje (ne fizinėje, bet jos vietoje Baltijos šalių energetinėje sistemoje) pastatyti rusiškomis dujomis kūrenamą elektrinę.

Šitoks planas savo pelningumu jo vykdytojams nukonkuruoja bet kokius Europos Sąjungos fondus. Tam, kad išpeštum iš Europos milijardus, reikia daug plušti, daug popierių prirašyti, galvą sukti ir... nieko nenusukti. O rusas - jis visuomet rusas. Juolab kai jam atiduodamas šitoks kąsnis.

Labai didelė tikimybė, kad būtent šitą planą turėjo galvoje V. Uspaskichas, kai kalbėjo apie Lietuvos pardavimą rusams. Ir būtent todėl jis sieks, kad jis arba Antanas Bosas taptų ūkio ministru. Pareigūnu, kuris laikys sandėrio vadžias savo rankose.

Priežasčių Darbo partijai siekti ūkio ministro posto - daug. V. Uspaskichas jau kuris laikas negali pasinaudoti savo nuolatiniu leidimu į "Gazpromą". Vladimiras Putinas perėmė ne tik naftos, bet ir dujų išteklių kontrolę, todėl tokie tarpininkai kaip V. Uspaskichas tapo nebereikalingi. Kremlius žaidžia kitokius žaidimus. Ir tų žaidimų partneriai - vokiečiai. Tie patys, kurie yra "Lietuvos dujų" verslo dalininkai.

Minėtieji šaltiniai teigia, kad kartu su V. Uspaskichu iš dujų perpardavimo verslo buvo išstumtas ir A. Bosas. Pastarasis - todėl, kad susipyko su savo senaisiais verslo partneriais iš Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos. Šie nuėjo pas Artūrą Paulauską, o A. Bosas - pas V. Uspaskichą.

Dabar atėjo laikas vėl sujungti jėgas. Tiksliau - dalintis būsimo "projekto" pelnu. Tik tada darbiečiai tylės apie Lietuvos pardavimą Rusijai.

Visa bėda ta, kad Lietuvai toks sandėris nieko gera nežada. Tik dar didesnę priklausomybę nuo Kremliaus. Priklausomybę, nuo kurios Lietuva bėga jau 15 metų. Bėga, o pabėgt negali. Kaip ta ragana iš pasakos. Ją pasodina ant smala išteptos kumelės ir sako: "Trenk kita ranka, tai pirmoji atkibs!"

Pirmiausia to patarimo paklausė konservatoriai ir pardavė "Mažeikių naftą" amerikiečiams. Tačiau pasirodė, kad už jų stovi patys tikriausi rusai.

Tada mums patarė: "Spirk koja - rankos atšoks!" Šituo patarimu patikėjo socdemai ir pardavė "Lietuvos dujas" vokiečiams, kurie pasirodė besą "Gazpromo" partneriai.

Dabar naujoji koalicija imsis paties radikaliausio manevro - trenksis į rusišką energetiką pilvu - atiduos jiems Ignaliną. Jei jau žūti - tai su muzika!

Šaltiniai socialdemokratų vadovybėje tvirtina, kad socialdemokratai, tiksliau - jų ir socialliberalų Vyriausybė, turi didelių planų dar kiečiau pririšti Lietuvą prie rusiško dujų vamzdžio: vietoje Ignalinos atominės elektrinės pastatyti rusiškomis dujomis kūrenamą elektrinę. Šitoks planas savo pelningumu nukonkuruoja bet kokius Europos Sąjungos fondus...

Rūta GRINEVIČIŪTĖ