Pastaruoju metu nedaug rašoma apie mūsų policiją, o jeigu jau rašoma, dažniausiai apie tai, kad ji yra tik bauginimo mašina, muša ar net šaudo žmones.
Aš noriu visiems gyventojams papasakoti iš savo gyvenimo patirties, ką man teko matyti ir patirti susidūrus su policija. Turėjau reikalų su ja dar pavasarį, kovo mėnesį. Apdaužiau du automobilius. Tai buvo pirmas kartas daugiau nei per keturias dešimtis vairavimo metų. Iki to laiko nebuvau turėjęs jokios avarijos, ir štai ji įvyko, be to, buvau neblaivus. Iš pradžių galvojau, kad policininkai mane tiesiog sumuš. O įvyko taip, kaip ir turėjo įvykti. Su manimi policininkai kalbėjo net nepakeldami balso, nes matė, kad aš buvau patyręs stresą. Ačiū jiems, parodžiusiems žmogiškumą.
Beje, jei žmogus, būdamas kaltas, nevaidina didvyrio, tai ir policija yra žmogiška. Taip buvo ir mano atveju - pareigūnai buvo taktiški ir mandagūs.
Kodėl aš čia apie tai rašau? O todėl, gerbiamieji, kad susidūrę su policija būkime patys žmogiški ir mandagūs, tada ir iš policijos reikalaukime mandagumo. Kai dabar pasižiūriu laidą "Farai", tai aiškiai matau, kaip mūsų policininkai, rizikuodami sveikata, o kartais ir gyvybe, nuolaidžiauja nusikaltėliams. Net gėda žiūrėti, kaip kokie banditai ar automobilių vagys tyčiojasi iš policininkų, nes jų paprasčiausiai nebijo. Mano giliu įsitikinimu, reikėtų policijai duoti daugiau teisių tramdant nusikaltėlius, t. y. negailėti, jei priešinasi, "bananų". Tarkim, policija gaudo nusikaltėlį, bėgantį vogtu automobiliu. Jei tas nestoja, tai būtinai reikia šaudyti į padangas, o jei ir tai nepadeda, reikia leisti šauti ir į patį automobilį. Jei jau ir žus koks nors nusikaltėlis nuo policininko kulkos, tai ir nuostolis ne toks jau didelis. Mes juk visi suprantame - jei nebūsi nusikaltėlis, tai ir nebėgsi, o jei jau bėgi, tai turi žinoti, kas tau gali atitikti ir kuo rizikuoji.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą