Aferistų skolas padengia šilumos vartotojai
Dideliais būsto šildymo kaštais ir prastoka šios paslaugos kokybe besiskundžiantys klaipėdiečiai gali guostis tuo, kad kitur - dar blogiau.
Šiemet per patį šildymo sezono įkarštį Trakų ir Lentvario gyventojai liko be šilumos ir karšto vandens. Trakų savivaldybės taryba, prieš metus išnuomojusi savo šilumos tinklus privačiai bendrovei "Deltima", šiandien yra priversta dengti jos skolas ir ieškoti kaltųjų.
Tenka mokėti privatininkų skolas
Šiandien sunku pasakyti, ko siekė Trakų valdžia, prieš metus paskelbusi konkursą dėl Trakų šilumos ūkio nuomos, tačiau vietos spaudos antraštės yra kategoriškos: "Trakų gyventojai - korupcijos įkaitai", "Trakų savivaldybė užsikrovė apgavikų skolas" ir panašiai. Teigiama, kad vietos politikai, prieš metus dėję daug pastangų, kad UAB "Deltima" laimėtų paskelbtą konkursą, dabar savo kaltės nepripažįsta.
Praėjusį mėnesį Trakų valdžia buvo priversta stabdyti bendrovės "Deltima" ir Trakų šilumos tinklų nuomos sutartį, nes "Deltima" nevykdė prisiimtų įsipareigojimų - nemokėjo turto nuomos mokesčio, negrąžino skolų "Lietuvos dujoms" už Trakų ir Lentvario katilinėms tiekimas dujas, prasiskolino vandentiekininkams. Skoloms išaugus, "Lietuvos dujos" apribojo dujų tiekimą "Deltimai" ir šios aptarnaujami daugiabučiai namai liko be šildymo ir karšto vandens. Savivaldybei neliko nieko kita, kaip perimti privačios bendrovės skolas, išaugusias beveik iki milijono, ir įsipareigoti jas grąžinti iš Savivaldybės biudžeto. O tame biudžete ir šiaip vėjai švilpauja - net algoms išmokėti jai tenka imti paskolas iš Finansų ministerijos.
Aferos kaina
Kovo 19 d. Trakų savivaldybės taryba nusprendė perimti per 900 000 litų "Deltimos" įsiskolinimą "Lietuvos dujoms". Gyventojams vėl pradėta tieki šiluma ir karštas vanduo. Savivaldybės vadovai negali pasakyti, iš kur jie ims tokius pinigus - biudžete jų nėra. Aišku, jeigu "Deltima" sumokėtų Savivaldybei nuompinigius už Trakų šilumos tinklų nuomą, problema bent iš dalies išsispręstų. "Deltima" Savivaldybei yra skolinga beveik du milijonus litų.
"Deltima" teigia kada nors skolų atiduoti neatsisakanti, tačiau šiuo metu tam neturinti pinigų. Teigiama, kad ši įmonė nori valdyti šilumos tinklus iki šildymo sezono pabaigos - tuomet gyventojai sumokėsią jai už paslaugas. Tačiau gyventojai viešai guodžiasi, kad "Deltima" lupa nuo jų per didelius mokesčius už šildymą ir karštą vandenį. Ir taip pat neskuba tų mokesčių mokėti.
Vietos spauda teigia, kad "Deltimai" neapsimoka savo noru pasitraukti nuo Trakų šilumos ūkio valdymo. Jos savininkams kur kas mielesnis būtų bankroto bylos iškėlimas - bendrovės turtas viso labo siekia apie šimtą tūkstančių litų. Skolininkai liks praktiškai nieko nepešę, o įmonės savininkams liks iš gyventojų surinkti mokesčiai.
Šiaip ar taip yra akivaizdu, kad Trakų ir Lentvario gyventojai šį sezoną už šildymą sumokės dvigubai. Vieną kartą - "Deltimai", o antrą kartą jau kitais jų mokesčiais "Deltimos" skolas padengs Savivaldybė.
Kodėl Klaipėdoje pabrango šiluma?
Formaliai šiluma uostamiestyje nebuvo pabranginta. Ypač dideliais būsto šildymo ir karšto vandens kaštais šį šildymo sezoną besiskundžiantys klaipėdiečiai yra raminami tuo, kad šiemet Klaipėdoje labai šalta žiema - šalčiau nei Vilniuje, Kaune. Tačiau nepasakoma, jog kaštų padidėjimui įtakos turėjo ir kiti faktoriai.
Pirma - miesto valdžia taip iki šiol ir nenusprendė, kas miesto gyventojams tiekia karštą vandenį. O šis iš pirmo žvilgsnio procedūrinis klausimas yra reikšmingas tiek karšto, tiek šalto, tiek šilumos tiekimo paslaugų kainodarai. Šilumininkams nesutinkant formaliai perimti karšto vandens tiekėjo funkcijų, gyventojams tenka už šią paslaugą mokėti brangiau.
Antra - bendrovė "Itera Lietuva" nesugebėjo įvykdyti savo įsipareigojimo nuolat tiekti dujas AB "Klaipėdos energija" ir šiai teko kūrenti mazutą. O mazutas yra gerokai brangesnis už dujas.
Žinia, "Itera Lietuva" kartu su dviem Vokietijos firmomis išpirko 20 milijonų AB "Klaipėdos energija" akcijų emisiją ir tapo viena iš jos savininkių. Prieš pasirašant akcininkų sutartį Klaipėdos miesto taryboje būta daug karštų diskusijų: dešinieji teigė, kad ši sutartis yra nenaudinga miestui. Tačiau didžiulę įtaką miesto Taryboje tuo metu turėję privataus kapitalo lobistai nubalsavo už sau palankų sprendimą. Nors net Vokietijos verslininkai sakė, jog jiems priimtinas tiek vienas, tiek kitas sutarties variantas.
Be draugų - nė žingsnio
Jeigu afera Trakuose būtų įvykusi metais anksčiau, Vilniaus savivaldybei būtų nelengva priimti sprendimą dėl šio miesto šilumos ūkio nuomos privataus užsienio kapitalo bendrovei "Dalkia". Juk ši bendrovė į Vilnių atėjo irgi gana skandalingai ir dabar deda daug pastangų, idant įtikintų visuomenę savo veiksmų pozityvumu. Tik kitaip nei Klaipėdoje, Vilniuje šiluma bent jau formaliai pinga.
Privataus tiek vietinio, tiek užsienio kapitalo skverbimasis į Lietuvos komunalinį ūkį yra įdomus procesas, tačiau dėl valdininkų korupcijos, kaip rodo čia minėti pavyzdžiai, gali tapti labai brangiu malonumu gyventojams. Kita vertus, užsieniečiai jau suvokė, kad be itin draugiškų ryšių su vietos kapitalistais ir korumpuotais valdininkais, Lietuvoje daug nepasieksi. Prisiminkime nesenas istorijas, kaip siūlydami palankiomis sąlygomis išsinuomoti Vilniaus, Klaipėdos ir kitų miestų vandentiekio įmones it musę kandusi liko Prancūzijos firma "Liono vandenys"...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą