Kreivas "žaliosios" energijos veidrodis

Kreivas "žaliosios" energijos veidrodis

Esu girdėjęs, kad sociologinėse apklausose veik dešimtadalis Lietuvos žmonių pasisako norį savo ūkyje naudoti tik „žaliąją“ energiją. Kitaip tariant, tą, kuri mažiau teršia aplinką ir yra pagaminta saulės baterijų, vėjo, vandens ir, iš dalies, biokuro. [CITATA]

Dar daugiau: nemaža dalis „žaliąją“ pasaulėžiūrą išpažįstančių žmonių ne tik norėtų savo namuose vartoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių, bet ir sutiktų už ją mokėti brangiau. Tiesa, norinčiųjų nuosavą pasaulėžiūrą remti nuosavais pinigais yra nepalyginamai mažiau nei tų, kurių nuomone, didesnes švaresnės energijos gamybos sąnaudas turėtų padengti energetikos kompanijos arba visi vartotojai. O gal net visi mokesčių mokėtojai.

Šis klausimas – kas turėtų sumokėti už brangesnius atsinaujinančius energijos šaltinius – tampa paradoksalia ideologine problema su veidmainystės ir saviapgaulės prieskoniu. Dėl ideologijos – tarsi ir viskas aišku: diduma kraštutinias pažiūras išpažįstančių žmonių slapta ar atvirai norėtų, kad jų pasaulėžiūra įsivyrautų ne didinant visuomenės sąmoningumą, o prievarta.

Sudėtingiau – dėl veidmainystės ar saviapgaulės.

Prieš porą mėnesių Baltijos šalių interneto auditorijos tyrimus atliekanti kompanija „GFK“ savo apklausoje Lietuvos, Latvijos ir Estijos internautų klausė: ar jūs sutiktumėt mokėti brangiau už energiją, kuri galimana iš atsinaujinančių energijos išteklių (vandens, vėjo, saulės ir biomasės)?

Teigiamai į šį klausimą atsakė ketvirtadalis estų ir trečdalis latvių. Tuo metu lietuviai čia pasirodė esą „žaliosios“ energetikos pirmūnai. Net 43 nuošimčiai lietuvių neabejotinai arba greičiausiai sutiktų už ją mokėti brangiau. 17 procentų šiuo klausimu neturėjo nuomonės. Apklausos organizatoriai, vėliau komentavę jos rezultatus, žavėjosi lietuvių sąmoningumu ir šiuolaikišku požiūriu į aplinką.

Dabar atspėk, ką reiškia toks mūsų tautiečių-internautų pasiryžimas. Ar jie vietoje dabar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nustatytų 46 centų už elektros kilovatvalandę sutiktų mokėti 66 ct – tiek, kiek kainuoja pagaminta vėjo jėgainėse. O gal litą ir šešiasdešimt penkis centus už saulės gaudyklėse sukauptą energiją?

Vis dėlto kirba mintis, kad tikrovė yra daug banalesnė nei ta, kurią mes patys vaizduojame apykreivio vaizdo sociologiniuose veidrodžiuose.

Andai šiais metais akcinė bendrovė „Lietuvos energija“ vartotojams jau siūlė įsigyti ekologiškos energijos paketą: perkant Kauno hidroelektrinėje pagamintą elektros energiją. Įdomu tai, kad „Lietuvos Energijos“ nustatyta kaina – nė centu ne brangesnė už bazinį 46 сt už kilovatvalandę elektros tarifą.

Šnipštas. Per keletą mėnesių hidroelektrinėje pagamintos energijos paketus nusipirko vos kelios verslo kompanijos. „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas teigia tikįs, kad netrukus tokią paslaugą galbūt įsigis... pirmasis fizinis asmuo.

O kur gi tie 43 proc. alternatyviosios energijos mėgėjų, kurie tik pildydami apklausų anketas patys sau atrodo „žaliai“ gražūs ir pažangūs?

Komentaras skambėjo per Lietuvos radiją.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder