Bene prieš 20 metų parengtoje Klaipėdos miesto želdynų išdėstymo schemoje buvo nagrinėta ir civilinių kapinių problema. Tuo metu laidojimo paslaugos buvo teikiamos Lėbartų, šiek tiek (limituotai) Joniškės kapinėse. Vietos jose turėjo užtekti 20-30 metų. O toliau?
Minėtoje schemoje siūlyta naujas kapines steigti prie plento į Palangą, kairiajame Danės krante, ant aukšto moreninio skardžio, žemėjančio pietų link. Čia rasta kapų iš 11-12 a., todėl manyta, kad parenkant kapinėms vietą verta pasinaudoti protėvių žinojimu.
Minėtoje vietoje siūlyta palaikų deginimui statyti krematoriumą, urnų su pelenais laikymui - kolumbariumą, nedidelį, 2-3 ha, plotą skirti urnų laidojimui žemėje.
Rengiant minėtą projektą domėtasi Estijos, Latvijos, Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos patirtimi. Sužinojome, kad šalyse, kuriose palaikai kremuojami, urnos su pelenais artimiesiems neatiduodamos, kadangi namuose jas saugoti ir prižiūrėti dažnai trūksta artimųjų noro, po ilgesnio laiko, kai namą ar butą tvarko ir prižiūri antra ar trečia karta, su urnomis žaidžia vaikai, buvo atvejų, kai pelenai išpilami į patvorį, urnos išmetamos. Norint to išvengti, statomi kolumbariumai, į kuriuos įmontuojamos urnos.
Urnų puošyba sudaro dalį laidojimo kainos, tačiau tai maždaug trečdaliu pigiau nei laidojant tradiciniu būdu. Be to, kolumbariume nėra vietos daugiatoniams akmenims, gėlių darželiams, bet skintos gėlės čia tinka.
Laidojant urną žemėje duobės plotas neviršija 0,25 kv. m, paminklas - tik kapo žyma (panašiai kaip Arlingtono kapinėse JAV). Galimas ir kitas variantas. Pavyzdžiui, Lvove (Ukraina) tarp kapų nėra takų, palaidotuosius primena meninės skulptūros, kai kur net susiliečiančios viena su kita. Daug kas priklauso nuo projektuotojų genialumo bei užsakovo išprusimo.
Kremavimas visais atvejais suteikia galimybę civilizuotai pasielgti su artimo žmogaus palaikais, jo atminimu. Dabartinis mirusiojo pūdymas tris paras troškioje salėje ar dar blogiau - bute labai primena lavono kankinimą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą