Nereikia atsakymų. Jie ir taip aiškūs.
Iš diskusijų internetinėje erdvėje - ypač jei apsilankytumėte dviratininkų puslapiuose ar forumuose - galite susidaryti nuomonę, jog ši eismo dalyvių kategorija yra pati skaidriausia, ekologiškausia, sveikiausia, pažangiausia ir apskritai labiausiai nusipelniusi egzistuoti Lietuvos dalis. Ką ten Lietuvos - visos žmonijos. O gal net visatos.
Jie - šventos aukos, maniakiškai persekiojamos automobilių ir autobusų. Jie viską žino, ypač Kelių eismo taisykles. Jie neteršia oro. Jie propaguoja sveiką gyvenimo būdą. Jų bijo net miesto valdžia, padedanti iš Europos pramušti milijonus naujų dviračių takų statybai, perkanti specialiai dviratininkams skirtus šviesoforus ir nuolankiai klausanti nuomonės Saugaus eismo komisijos posėdžiuose. Tai dėl jų nuimtos žalios šviesoforų rodyklėlės svarbesnėse Klaipėdos sankryžose. Aleliuja!
Tačiau išjungi kompiuterį, išeini į gatvę, ir supranti, kad realybė kitokia.
O ji tokia. Klaipėda, Herkaus Manto gatvė, pėsčiųjų perėja ties M. Mažvydo alėja. Gruodžio 27-oji. Penktadienis, vakaras, jau seniai sutemę. Ant šaligatvio stovi žmogus. Jis automobilių fone pamato gatve parvinguriuojančias kelias varganas švieseles. Po akimirkos žmogus susivokia: tai - dviratininkai, tradiciškai kiekvieną paskutinį mėnesio penktadienį rengiamos "Kritinės masės" dalyviai, pasileidžiantys per miestą iš pietų į šiaurę.
Dviratininkai laimingi. Važiuoja, skambina praeiviams skambučiais. Vienas - net su Kalėdų Senelio kostiumu. Gražu. Šventės.
Tačiau kažkas čia ne taip. Kiek pamąsčius nesunku suvokti, kas - iš keliolikos "Kritinės masės" važiuotojų geras trečdalis - ir be liemelių, ir be atšvaitų. Jų dviračiai - be lempučių. Tiek priekyje, tiek gale. Tai kodėl jie važiuoja gatve!? Juk Kelių eismo taisyklės tą daryti draudžia...
Žmogus stovi ir nesupranta, kaip taip gali būti. Juk "Kritinė masė" - renginys, skirtas atkreipti automobilių vairuotojų dėmesį į dviratininkus. Bet kaip atkreipsi, kai lauke - tamsu, o dviratis ir jo raitelis - lyg vaiduokliai?
Logiškai mąstant, "Kritinės masės" aktyvistai ir organizatoriai turėtų būti etalonu. Pavyzdžiu kitiems bendraračiams, kaip reikia elgtis kelyje. Jie turėtų išmesti iš tokius kilnius tikslus turinčio renginio tuos, kurie savo elgesiu tuos tikslus paniekina tiesiog čia ir dabar. Turėtų tokius švento judėjimo diskredituotojus viešai sugėdinti. Forume paskelbti pavardes su nuotraukomis. Paskųsti tėvams, uošvei arba pranešti į darbovietę. Atimti dviratį. Bent savaitei.
Čia kaip su tuo statybų inspektoriumi, policininku ar teisėju. Tas, kuris moko gyventi kitus, turėtų rodyti pavyzdį. Kaip Jėzus Kristus. Bet Klaipėdos dviratininkai kitokie. Jie - tolerantiški saviems Judams. Visi mina pedalus laimingi. Ir su šviesomis, ir be jų. Ir su liemenėmis, ir be jų. Priešai - visi tie, kurie ne ant dviračio. Tie, kurie mina - šventi. Kaip Jėzus Kristus.
Tokia visiškai nesavikritiška kritinė masė. Tiesiog masė, kurios keli vienetai rizikuoja virsti kruvina mase po mažiau atidaus, tačiau nieko blogo nelinkinčio vairuotojo ratais. Faršu, kitaip sakant.
O gal "Kritinės masės" tikslai - kitokie? Nugalėti vienišumą ir bent valandėlę pabūti su panašiai mąstančiaisiais? Patenkinti savo ego? Įveikti nepilnavertiškumo kompleksą ir bendroje masėje užtverti eismą stipresniam už save - automobiliui. Patirti adrenalino važiuojant šalia vilkiko? Ar tiesiog pabūti ekshibicionistu? O gal "Kritinė" - nuo žodžio "kristi"?
Žinau, kad vėl būsiu išvadintas užkietėjusiu automobilininku, nors ir nuosava mašina, ir autobusu, ir dviračiu, ir savomis kojomis naudojuosi vienodomis proporcijomis. Žinau, kad vėl būsiu išvadintas neetišku žurnalistu, kraugerišku kretinu ir apkaltintas nesantaikos tarp eismo dalyvių kurstymu, nors didžiausią nesantaiką - internete, gatvėse ir šaligatviuose - mano nuomone, kelia dviratininkai. Tiesą pasakius, per 20 darbo žiniasklaidoje metų pripratau prie kaltinimų - buvau kaltintas daug kuo, ačiū Dievui ar kas ten toks sėdi viršuje, manęs nekaltino tik pedofilija ir gerontofilija.
Tačiau velniop viską. Tiesiog kada nors imkime ir išdrįskime pamatyti, kad karalius - nuogas. Be liemenės. Be atšvaitų. Be kelis litus kainuojančios sumautos spingsulės. Ir be smegenų.
O dabar - pirmyn prie kompiuterių! Komanda: "Fas"! Mirtis autoriui!
P. S. 31-ąją, paskutinį sausio penktadienį, vėl stovėsiu šalia gatvės. Prisipažinsiu - esu vujaristas.
Rašyti komentarą