Kur Dainius Kreivys, ten ieškok ir Roko Masiulio?

Ar labai aukštus skaidrumo ir moralumo standartus kitiems mėgęs viešai demonstruoti buvęs ministras, pats neįsivėlė į blogą kvapą turinčią istoriją?

Ar kalbos apie labai aukštą profesinę etiką, skaidrų valstybės valdymą baigiasi tada, kai prasideda asmeninės naudos ir savos kišenės reikalai?

AB „Litgrid“ yra Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius.

Viena svarbiausių valstybės valdomų energetikos įmonių. Už jos veiklą atsakinga Energetikos ministerija. Energetikos ministro pareigas jau beveik du mėnesius eina konservatorius Dainius Kreivys.

Tas pats ministras, kurio veiklą formuojant Vyriausybę, labai akylai pažadėjo stebėti LR Prezidentas.

„Litgrid“ anksčiau skelbė, kad vadovo konkursui paraiškas buvo pateikę 15 kandidatų.

Kitur kažkodėl netiko?

Laimėjo Rokas Masiulis. Nors ankstesniuose konkursuose, užimti svarbias pareigas valstybės valdomose įmonėse, buvusiam energetikos ir susisiekimo ministrui nesisekė.

2019 metų vasarą susisiekimo ministro posto netekęs R. Masiulis, jau tų metų rudenį bandė grįžti į „Klaipėdos naftos“ generalinio direktoriaus kėdę, tačiau nesėkmingai.

Pernai pavasarį jis pralaimėjo atranką į valstybės valdomos Ignalinos atominės elektrinės valdybos narius.

Kodėl dabar R. Masiuliui nusišypsojo sėkmė? Kodėl R. Masiulis netiko vadovauti „Klaipėdos naftai“ ar Ignalinos atominei elektrinei, bet tinka į „Litgrid“ vadovus? Kurio atlyginimas yra didesnis negu Lietuvos Prezidento ir Premjero.

Paslaptinga karjeros sėkmė

Ar gali būti, kad R. Masiulio karjeros sėkmę nulėmė į valdžią atėję konservatoriai ir Energetikos ministru tapęs konservatorius D. Kreivys?

Praeities faktai rodo, kad tokios sąsajos gali būti tvirtos.

R. Masiulio karjeros šuolis valstybės tarnyboje prasidėjo A. Kubiliaus Vyriausybės laikais.

Iki 2010 metų jis ėjo „Leo LT“ finansų direktoriaus pareigas. Beje, tuo metu jam pavaldus buvo dabartinis „Litgrid“ valdybos pirmininkas Algirdas Juozaponis.

Būtent įmonės valdyba ir priims galutinį sprendimą dėl R. Masiulio tapimo generaliniu direktoriumi. Iškalbinga detalė, kuri tik dar labiau kelia abejonių dėl proceso skaidrumo.

Sėkmingai įvykdęs konservatorių Vyriausybės politinį sprendimą likviduoti „Leo Lt“, 2010 metais R. Masiulis yra paskiriamas vadovauti AB „Klaipėdos nafta“.

Jos veiklą kuruoja tuometinė Ūkio ministerija, kuriai tuo metu vadovauja tas pats D. Kreivys.

AB „Klaipėdos nafta“, vadovaujama R. Masiulio, įgyvendina kitą strateginę užduotį – pastato valstybinį suskystintų dujų terminalą Klaipėdoje.

Per šį laikotarpį pasikeičia Vyriausybės. Po 2012 metų seimo rinkimų, Vyriausybę suformuoja socialdemokratai su Darbo partija, jai vadovauja A. Butkevičius.

Tačiau R. Masiulis jau yra užsitarnavęs tuometinės LR Prezidentės D. Grybauskaitės pasitikėjimą. Ir tai leidžia jam tapti Energetikos ministru A. Butkevičiaus Vyriausybėje.

Prezidentės nenuvylė

Todėl yra pasirūpinama, kad nuo 2016 metų, jau S. Skvernelio Vyriausybėje, R. Masiulis užimtų Susisiekimo ministro pareigas.

Sutapimas ar ne, tačiau tiek 2010, tiek 2021 R. Masiulis tampa tų valstybinių įmonių vadovu, kurias tiesiogiai, kaip ministras, kuruoja konservatorius D. Kreivys.

Priklauso „Opus Dei“?

Sutapimas ar ne, tačiau vieša paslaptimi yra tapusi žinia, kad D. Kreivys ir R. Masiulis galimai priklausė, o gal dar ir priklauso, uždarai religinei organizacijai „Opus Dei“.

Išvertus lietuviškai jos pavadinimas reiškia „Dievo darbas“. Organizacija skelbia, kad ganytojiškai rūpinasi kiekvienu savo nariu, kad ir kokia būtų jo padėtis, profesija ir gyvenimo sąlygos.

Realiame gyvenime, taip ir gaunasi, kad vienas narys pasirūpina, jog kitas gautų „dievišką darbą“.

Prezidentiniais terminais kalbant, atšilęs Kreivys aprūpina atšalusį Masiulį darbu.

Jeigu taip yra, tai dvigubi standartai šioje valstybėje įgauna pagreitį.

„Vakarų ekspreso“ redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su Nuomonių rubrikos tekstų autorių nuomone. Už publikuojamų komentarų, nuomonių turinį atsako autoriai.