Mums rašo
Mes - vienos iš tų, kurios galėtų būti vadinamos proto nutekėjimo į užsienį pavyzdžiu. Visos trys esame (tiksliau, - buvome) klaipėdietės, visos čia užaugome, mokėmės ir galiausiai išvykome - gyvename netolimoje Vokietijoje, o į Klaipėdą grįžtame kuo dažniau, nes čia liko mūsų tėvai, draugai ir dar šis tas.
Kasmet atvažiavusios vis tikimės: jau kitąmet Klaipėdos senamiestis tikrai bus panašus į vietą, skirtą žmonėms gyventi (ar bent jau pasivaikščioti, svečiams parodyti), bet šįmet neištvėrėme ir nusprendėme pasidalinti savo mintimis apie rusenantį uostamiesčio grožį. Juolab kad net buvome sumaniusios čia grįžti su šeimomis ir imtis verslo, atidaryti mažas krautuvėles.
Ko gero, būsime banalios sakydamos, kad Vilnius geriau būtų ne už 300, o už poros tūkstančių kilometrų nuo uostamiesčio. Mūsų draugai, likę gyventi Klaipėdoje, kaskart grįžę iš sostinės būna apimti liūdesio ir nuojautos, kad grįžo į praeitį; geriau rečiau ten vyktų!
Įvykius Lietuvoje sekame internetu, dažnai pasiskaitinėjame ir "Vakarų ekspreso" svetainę. Neseniai išspausdintuose Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotojų pastebėjimuose (grįžus iš "pasitobulinimo" Vilniuje) apie senamiesčio ir miesto reprezentacinių gatvių bei namų tvarkymo galimybes rašoma, kad tik dabar Klaipėdos valdantieji suvokė, jog privatūs namai, esantys centre, gali būti "dažomi ir tvarkomi už miesto lėšas", o "anksčiau jie to nežinojo", mat manė, kad tvarkyti reikia viską, kad tik būtų toliau nuo miesto širdies, nuo svečių lankomų vietų, nuo to, kas mieste turėtų būti svarbiausia ir labiausiai puoselėjama.
Net atvykęs vos keletui dienų pastebi, kad akivaizdi problema - centre esantys prekybos centrai, į kuriuos plūsta žmonės ir pinigai, o "gražusis" Klaipėdos senamiestis virsta nenusakoma vieta: pilna parduotuvėlių ir patalpų su užrašais "išnuomojama". Į mažuosius verslininkus žiūrima ne kaip į šalies maitintojus, mokančius mokesčius ir išlaikančius neišmanėlių valdininkų armiją, bet vis dar kaip į sovietinius "spekuliantus", atrodo, kad norima juos sunaikinti, jie negerbiami, o gal tiesiog jiems pavydima mažo kąsnelio, kurį jie dar turi? Negi patys mažieji šeimininkai, tų bankrutavusių parduotuvėlių savininkai, tokie, atleiskite, sovietiniai žmonės, kuriems neskauda širdies? Negi nekyla mintis, kad miestą valdo tam visiškai netinkantys žmonės, ne tik nepuoselėjantys Klaipėdos, bet ją skandinantys ir už tai gaunantys atlygį?
Vienas didžiausių prekybos centrų valdant Jums, pone mere Rimantai Taraškevičiau, įsiviešpatavo per patį Klaipėdos viduriuką, miesto centrą, paversdamas lyg prancūziška spurga - su skyle per vidurį. Tuo, garbusis pone, jau tikrai įeisite į uostamiesčio istoriją! Jiems leidžiama dirbti iki 24 valandos ir dar sekmadieniais, didieji tarpsta žlugdydami smulkųjį verslą, o ar žinote, kad Europos Sąjungos šalyse tai yra uždrausta? Tuo tarpu Klaipėdos senamiestyje veikiančius barus ir kavinukes galima suskaičiuoti ant pirštų. O ir tų pačių šeimininkai dejuoja, kad juos smaugia visokios išalkusios inspekcijos. Taip mes ir apsisprendėme čia negrįžti...
Taip pat, pone mere, įeisite į uostamiesčio istoriją ir savo daugiaaukščiais pastatais - "stiklainiais", kurių Jūsų valdymo metais pridygo mieste.
Atvykus iš svetur, kažkokia mistika vasarą kvepėjo savaitgaliai Klaipėdos senamiestyje - tuštuma ir tyla, uždaromos centrinės gatvės: nesutvarkytos ir apleistos, be gėlių, be suolelių, be vaikų žaidimo vietų, žodžiu, - be menkiausių civilizuoto miesto apraiškų. Kam gi, kokiam "genijui" kilo ši idėja? Tokiu būdu tarsi pasakoma: "Ši pilka ir negyva zona pasivaikščiojimams uždrausta, važiuokite brangieji į prekybos centrą ar dar kur toliau... O gal tai daroma sąmoningai ir planuotai, juk nuvarytus arklius nušauna, tiesa?
O jeigu visgi manote, miesto valdytojau, kad auksas ir pelenuose žiba, tai kelionės (o miesto valdžiai gi tenka pakeliauti) turėjo jums bent kiek pagelbėti - Klaipėda nyki. O iš to, atleiskite, labai įkyriai peršasi išvada - miestą valdo žmonės, neleidžiantys jam demokratiškai augti ir suklestėti tiems, kurie turi nors lašelį fantazijos.
Vos keletas fachverkinių namelių, pora centimetrų gatvių, Teatro aikštė su nenusakomos spalvos grindiniu aplink Anikę yra puiki iliustracija to, kad senamiestis tiesiog tobulai apleistas! Jis toks nedidelis, kad seniai būtų galėjęs virsti gyvybe trykštančiu ir žydinčiu miesto lopinėliu, pilnu mažų krautuvėlių ir jaukių kavinukių.
Turgaus gatvėje esantis Turizmo informacijos centras atrodo tarsi mįslė: negi į Klaipėdą užsuka turistų?! O gal ten juos informuoja, kaip lengviau iš čia ištrūkti?
Žmonės po sovietmečio dar neišmoko reikalauti iš savo valdžios dirbti. Nesuvokia, iš kieno kišenės duoną valgo tingi valdininkų armija. Nuolankumu nieko nepasieksite, brangieji! Išjudinti riebius valdininkus galima tik taip, kaip tai daroma visoje demokratijos tradicijas turinčioje Europoje - visiems kartu ir garsiai!
Keletą kartų su šeimomis vaikščiojome Tiltų, Turgaus gatvėmis ir, žinoma, matėme uostamiesčiui būdingų išsipusčiusių mergelių, vis tuos pačius benamius ir, beje, vaikinus, besišlapinančius pakampėse. Ši miesto dalis pamažu tampa vieta, kur karaliai pėsti vaikšto! Tai gal ir Jūs, gerbiamas Klaipėdos mere, vieną kartelį pėsčiomis praeitumėte šia vieta...
Vasarą pirkome keramiką vienoje mažytėje gražioje meno galerijėlėje. Grįžę per Velykas jos jau neberadome...
Berlyne viena iš miesto mero tradicijų yra aplankyti privačias mažas kultūros saleles, jomis pasirūpinti ir bent jau moraliai palaikyti - juk tai miestui nekainuoja, tačiau jį labai puošia. Klaipėda, o pirmiausia Jūs pats, mere, nesugebate įvertinti ir išnaudoti to, ką jau turite. Ar tai mažo miesto didybės manija? Manote, kad naujais stikliniais pastatais nustebinsite pasaulį, būsite modernesni, įdomesni? Atleiskite, tačiau tai tikras kaimo sindromas, ką jau kalbėti apie tai, kad pritrūko kultūros išsaugoti daugybę freskų, skulptūrų ir kitų sovietmečiu sukurtų ir miestą puošusių meno kūrinių (skaitėme "Vakarų eksprese"), nes Jums, pone, svarbiau kiti dalykai.
Kelerius metus tiesiog akis badė prieš Naujuosius publikuoti straipsniai apie pastatytas ir po to visaip gelbėtas nuo ištirpimo ledo skulptūras, apie "grandiozinėmis išgertuvėmis Rytuose" vadinamą Jūros šventę. Daug pinigų iššvaistoma visokioms bevertėms ir vienadienėms akcijoms, o tikrieji meno kūriniai, ko gero, "bėga" į Vilnių ir užsienius, ten ieško pagarbos ir pripažinimo.
Tačiau, žinoma, ir patys klaipėdiečiai yra abejingi savo Klaipėdai. Jeigu gyventojai būtų aktyvesni, o gal tvarkingesni, miestas būtų jaukesnis. Juk pasaulyje tiek daug gražių vietelių, o į Klaipėdą jau lyg ir nebėra ko atvykti, nebent pasimokyti, kaip nereikia daryti...
Taigi ir mes planavome savo užsieniuose uždirbtus pinigėlius parvežti į Lietuvos uostamiestį ir čia įsikurti, atidaryti mažą versliuką. To padaryti negalime - Klaipėdos vizitinėje kortelėje, miesto širdyje, parašyta: neperspektyvu, netvarkoma, korumpuota!
Tikimės, kad mūsų jaunystės miestas nubus, įvertins tai, ką turi, ir mokės kurti nauja, nesugriaudamas seno. O Jūs, Klaipėdos mere, apsidairykite aplink: nesukursite nieko gero, neįvertindamas to, ką jau turite, ir nesiklausydamas tų, kurie kritikuoja Jus trokšdami gero savo gimtajam miestui.
Su pagarba savo gimtajam miestui
R. Vizbienė,
D. Pakalniškytė, studentė
R. Scholz, menotyrininkė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą