Kur rasti tiesą?

Nesiimsiu vardinti vakcinų ar kitų dalykų neigėjų, arbata gydomus covidus ar kitus „stebuklingus“ vaistus, nes jie visi toje kompanijoje. Tai, kas matoma, nebūtinai yra tiesa - gali būti ir kitaip.

Tiriant mokslo istoriją dažnai sutinkami atvejai, kai žmogus, sukūręs naują dalyką, tuo suabejoja, ir naujovė pamirštama. Vėliau ji vėl gali būti „atrasta“. Sakykim, neeuklidinė geometrija oficialiai pademonstruota šimtmečiu anksčiau, nei tai padarė Lobačevskis ar Rimanas.

Bet matematikas suabejojo savo rezultatais ir ...

Kitas panašus faktas: Koperniko teorija, kuri paskelbta tik jo mirties metais, nes autorius manė, kad tai tik patogesnis skaičiavimas.

Naujausi moksliniai atradimai nepasklinda tiesiogiai ir betarpiškai, paprastai jie patenka į vadovėlius praėjus gana ilgam laikui, todėl net pažangūs moksleiviai dažnai remiasi gana senomis žiniomis. O ir mokslo žmonės ne visuomet spėja sekti naujausius atradimus.

Paprastam piliečiui dar sudėtingiau: jis gal blogiau mokėsi, daug ką pamiršo, o čia reikia žinoti apie vakcinas, vaistus, gyvenimo būdus, bitkoinus, bankus, ekonomiką ir t. t. Dalis jo žinojimo prieštarauja kai kurioms tiesoms, todėl naujovės gali būti net atgrasios. Kitaip sakant, tai, kas nauja, nėra nei lengvai suvokiama, nei lengvai priimama.

Išankstinės nuostatos lyg apsauginis skydas atstumia naujesnes, gilesnes žinias. Ir tai natūralu. Suaugę retai nori nuolatos mokytis, jiems patogiau remtis sveiku protu, draugų patarimais ir senais autoritetais. Tai čia tik apie protingus. O štai kvailiai jau iš anksto viską žino ir viską gali paaiškinti. Bet apie juos esu rašęs, todėl palikime šią mažumą nuošalyje.

Dabartinis pasaulis įgyja dar vieną naują bruožą. Greitas kitimas. Kas ilgą laiką buvo akivaizdu, tampa nesąmone. Daugybės lentelę moka, kol kas, visi. Bet kas yra matematika žino tik specialistai. Daugelis iki šiol mano, kad daiktai sudaryti iš atomų, nors fizikai jau seniai sako visai kitaip.

Pasaulis nėra tik gyvų ir negyvų būtybių buvimo sfera. Specialistai skiria šešias karalystes, o virusas, ko gero, nėra gyvas, nes negali savarankiškai daugintis. Galiu parinkti dar daugiau panašių dalykų, noriu tik atkreipti dėmesį, kad pateikti pavyzdžiai dažnai prieštarauja sveikam protui arba ankstesnėms žinioms.

Nereikia toli ieškoti. Aš daugelį paprastų žmonių stebinu tvirtinimu, kad arbūzas yra uoga. Tai, jų nuomone, neatitinka sveiko proto, bet ...

Beje, reikia skirti faktą ir tiesą. Jie labai dažnai nesutampa. Buitinis pasakymas, kad tai aišku kaip faktas yra klaidingas. Faktas gali tapti tiesa, jei jis yra įjungtas į bendrą sampratą. Sakykim, teiginys: termometras rodo 5 laipsnius šilumos gali būti suprantamas, jei mokame skaičiuoti, žinome kas yra termometras, kaip jis veikia ir koks ryšys tarp jo rodmenų ir aplinkos oro. Tuomet tai gali būti tiesa. Ryškiau tai atsiskleidžia, kai susiduriame su menu. Čia retas gali pasakyti, ar tai, kas rodoma, yra meno kūrinys. Taigi, įvykis yra, o tiesa „pasislėpusi“.

Mokyklose mus mokė, kad yra žinios ir jomis būtina remtis. Praktiniame gyvenime mūsų sampratos pakito. Vaistinėse gali įkalbinėti prisipirkti nereikalingų papildų, ūkio prekėse - universalių prietaisų, elektroninėse – keisti telefonus kasmet, o televizorius kas keletą.

Atrodytų, jog patekome į melų pasaulį ir tiesai vietos nebeliko. Netikslu. Tiesa išliko, tik ji tampa vis sudėtingesne ir reikalauja nuolatinio darbo. Žinoma, patogiau pasitikėti autoritetu, jei jis vilki baltą chalatą, bet tikslinga mąstyti pačiam ir paabejoti. Tiesa nėra nei faktas, nei įvykis. Ji yra mąstymo judėjimo dalis, tarpinis rezultatas.

Būtų patogiau, jog dar vaikystėje pažinti dalykai tiktų daugeliui gyvenimo atvejų. Būtų. Bet nėra.

Ir pačios Tiesos nėra vienodos. Moralinės kinta vienaip, mokslinės kitaip. Bet visos jos turi savybę kisti. Deja, amžinų tiesų nėra, jos gali būti tik idealu, realybei netinkamos. Todėl tenka kasdieną suvokti, kas vis dar teisinga, o kas jau pasikeitė.

Gyvenimas darosi vis sudėtingesnis. Bet tai nebaisu. Žmonės išmoko įžiebti ugnį, prisijaukinti gyvūnus, statyti miestus. Išmoks ir tai, kas nauja. Ir toliau prisitaikys.