Laivų sumažėjo, bet turistų sulauksime daugiau

Mero savaitė

Uostamiesčio mero Rimanto Taraškevičiaus įsitikinimu, pastaruoju metu mieste skleidžiami gandai, esą kruizinių laivų verslas Klaipėdoje merdi, neturi jokio pagrindo.

R. Taraškevičius pripažino, kad kruizinių laivų šį sezoną į Klaipėdą užsuks tikrai mažiau, tačiau jie bus didesni, tad jų atplukdytų turistų skaičius ne tik nesumažės, bet netgi išaugs.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro (KTKIC) duomenimis, pernai Klaipėdos uoste apsilankė 60 kruizinių laivų. Jie atgabeno apie 25 tūkst. turistų. Šiais metais jau yra užsiregistravę 50 laivų, tačiau svečių sulaukti tikimasi daugiau. Pavyzdžiui, UAB "Klaipėdos Mėja" prognozuoja jų aptarnausianti 10 proc., o turizmo agentūra "Relita" - net 30 proc. daugiau nei 2005-aisiais.

KTKIC, pasakojo R. Taraškevičius, pateikė informaciją, kokie faktoriai lėmė pokyčius šioje srityje. Šiais metais Klaipėdoje nebeišvysime pernai triskart užsukusio laivo "Delphin Renaissance". Priežastis paprasta - agentūrai "Delphin Seareisen" bankrutavus, laivas parduotas Ispanijos agentūrai. Šiais metais nebeatvyks ir 250 vietų kruizinis laivas "Aleksander fon Humboldt", tačiau vietoj jo agentūra "Phoenix Reise" atsiųs kitus du laivus - 800 turistų gabenantį "Maksim Gorkij" ir 900 vietų "Amadea".

Panašūs kruizinės laivybos rinkos pokyčiai jaučiami visuose Baltijos šalių uostuose. Pavyzdžiui, sakė R. Taraškevičius, senas tradicijas turinčiame Talino uoste 2005 metais lankėsi 360 kruizinių laivų, o šiais metais yra užregistruota tik 300.

Alaus fronte nekapituliuos

Ketvirtadienį Klaipėdos apygardos administracinis teismas pripažino miesto Tarybą nusižengus Alkoholio kontrolės įstatymui ir sustabdė nuo balandžio 1 dienos turėjusį įsigalioti draudimą kioskuose pardavinėti alų ir sidrą.

Penktadienį uostamiesčio meras R. Taraškevičius "Vakarų ekspresą" patikino, kad ši teismo nutartis neabejotinai bus skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Apeliacinį skundą Savivaldybė gali pateikti per 14 dienų.

R. Taraškevičiaus įsitikinimu, Savivaldybei nepalankus teismo sprendimas dar kartą parodė Seimo priimtų įstatymų netobulumą - jie negarantuoja, kad žmonių interesai tikrai bus apginti. "O juk minėtąjį draudimą Savivaldybės taryba kaip tik ir priėmė reaguodama į daugelio miestelėnų prašymus bei vadovaudamasi protingumo kriterijumi", - apmaudavo miesto vadovas.

R. Taraškevičius teigė kategoriškai nesutinkąs su kaltinimais, esą tokį sprendimą miesto Taryba priėmė siekdama sudaryti išskirtines veiklos sąlygas didiesiems prekybos centrams bei norėdama sužlugdyti smulkųjį verslą. "Nieko panašaus, - patikino miesto vadovas. - Antra vertus, galiu darsyk pakartoti, kad jei smulkusis verslas gali gyvuoti tik pardavinėdamas alų, vadinasi, su juo ne viskas gerai."

Pasak R. Taraškevičiaus, truputį stebina, kad nutartis priimta labai skubotai. Dar keistesnis miesto vadovui pasirodė smulkiųjų prekeivių interesus gynusio Seimo nario Petro Gražulio Savivaldybei pareikštas priekaištas, esą ši neribojanti prekybos svaigalais laiko didžiuosiuose prekybos centruose. "Kas jau kas, o įstatymų leidyboje dalyvaujantis Seimo narys tikrai turėtų žinoti, kad tokios galios vietos savivaldos institucijoms nėra suteiktos, - stebėjosi R. Taraškevičius. - Esame surašę ne vieną raštą įvairioms institucijoms prašydami taisyti pernelyg liberalius prekybą alkoholiu reguliuojančius įstatymus, tačiau į mūsų pasiūlymus nebuvo atsižvelgta."

Mokesčių lengvatų teks palaukti

Praėjusį ketvirtadienį posėdžiavusi miesto Taryba nutarė kol kas nepriimti sprendimo dėl nekilnojamojo turto mokesčio sumažinimo. Priežastis - nutarta palaukti, ką šiuo klausimu nuspręs Seimas. Žinia, parlamentarai kaip tik ketvirtadienį ėmėsi svarstyti vos keletą mėnesių galiojančio Nekilnojamojo turto įstatymo pataisas.

Pasak R. Taraškevičiaus, tai, kad buvo nutarta mėnesiui atidėti pirmo avansinio mokėjimo terminą, nieko iš esmės nepakeis. "Situacija, - įsitikinęs miesto vadovas, - pagerėtų, jei būtų pritarta Finansų ministerijos pasiūlymui nustatyti tam tikras nekilnojamojo turto mokesčio žirkles, sakykim, nuo 0,3 iki 1 proc., o dėl konkretaus dydžio leisti savivaldybėms spręsti pačioms. Tada būtų galima mokestį diferencijuoti ir naudoti kaip vieną iš verslo skatinimo būdų."

Nepaisant to, kad projekto nepatvirtinus verslininkai buvo labai nepatenkinti, R. Taraškevičius teigė esąs įsitikinęs, kad miesto Taryba pasielgė teisingai, nes paskubėjus vėliau sprendimą vis tiek būtų tekę taisyti. "Dabar belieka tikėtis, kad Seimas antrą kartą klaidos nepadarys ir priims tokį įstatymą, kuris suteiks realią galimybę palengvinti verslo žmonėms mokesčių naštą."

Vilija ŠILINIENĖ