Vienoje svarbių mūsų šalies švenčių - Mindaugo karūnavimo jubiliejuje - nebuvo Latvijos valdžios atstovų. Pavartę viduramžių kronikas ir latvių tautosakos leidinius, pamatysime, kad toks faktas nėra per daug keistas. Yra latvių liaudies dainų, kuriose sakoma, pavyzdžiui, taip: "Pūsk, broleli, karo ragą, lietuviai eina mūs žemėn". Arba: "Rusai, rusai, kur dingot? Lietuviai atėjo mūs žemėn" (lietuviai čia vadinami leišiais, o rusai - krieviais).
B. Sruogos "Apyaušrio dalioje" yra daina apie kunigaikštį Žvelgaitį. Jį autorius traktuoja romantiškai - taip, kaip senovės lietuvių karius traktavo ir Daukantas, Maironis. Žvelgaitis dramoje - narsus kunigaikštis, nužygiavęs net į Estiją. Tačiau Henriko Latvio "Livonijos kronikoje", kurios objektyvumą pažymi ir Lietuvos istorikai, Žvelgaitis vertinamas kitaip. Čia jis irgi narsus, galingas kunigaikštis, bet jo žygis į Estiją - grobikiškas.
Grįždamas iš Estijos per Latviją (Žiemgalą), jis žūsta nuo kalavijuočių ieties, o latviai (žiemgaliai) nukerta jam galvą ir įsideda "į roges, prikrautas daugybės lietuvių galvų". Matyt, Žvelgaitis su savo kariais buvo kažką latviams pridarę.
Istorikas E. Gudavičius tų laikų lietuvius pavadino "sausumos vikingais", remdamasis, matyt, ir moralės bei užmojų panašumu. (Daina apie karius lietuvaičius, nešančius rūtų vainikaitį, atsirado jau šlagerių epochoje.) Mes Žvelgaičio žygių nesmerkiame, kaip vokiečiai nesmerkia kryžiuočių žygių į Prūsiją ir Lietuvą, o rusai - savo žygių į Sibirą ar Kaukazą. Kovos vyko viduramžių moralės "normos ribose".
Jei lietuviai anuomet nebūtų buvę "sausumos vikingai", tikriausiai nebūtų turėję ir karaliaus Mindaugo. Šiuo metu vikingo vardas siejamas su drąsa, žygiu, ir XX amžiuje latviai vikingiškumą buvo iš lietuvių tam tikra prasme paveržę.
Štai Pirmojo pasaulinio karo metu Rusijos kariuomenėje buvo sudaryti latvių šaulių pulkai, o revoliucijos metu tų šaulių padalinys saugojo Smolnį, o dalinys - Kremlių.
Antrojo pasaulinio karo metu, vokiečiams pašaukus kovoti su Raudonąja armija, Latvijoje buvo mobilizuota apie 160 tūkst. karių (tarp jų - SS legionieriai). Tiek kariuomenės lietuviai, regis, niekada nėra turėję. Latviai nebijojo būti fronto vyrais, ir, nors pavėluotai, bandė eiti Suomijos 1939 m. keliu.
Lietuviams artimesnė buvo miško kovų forma. Išimtis - vienas karo lakūnas R. Marcinkus, keliolika parašiutais nusileidusių vyrų priešo užnugaryje, atsitiktiniai savanoriai abiejose pusėse ir tie keli 1944 m. susibūrę batalionai, pasiryžę prie Ventos ir Varduvos kautis pirmosiose linijose. Tų batalionų - Tėvynės apsaugos rinktinės - kariai šaipėsi iš į Platelių miškus žygiuojančių vyrų, pasirinkusių partizanų kelią.
Koks tos rinktinės vyrų likimas, gražiai aprašė Marius Katiliškis savo knygoje "Išėjusiems negrįžti". Kažkur buvo rašyta, kad latvių legionieriai (SS) 1944 m. gaudė lietuvius darbams Vokietijoje. Tiems latviams lietuviai buvo leišiai, kurie Ulmanio laikais ėjo bernauti į Latviją (kaip Pietvakarių Lietuvoje - į Vokietiją), o dabar nenori kariauti su bendru priešu. Panašiai kalbėjo ir Rytų Prūsijoje atsidūrę latviai, karo pabėgėliai, panašaus likimo pabėgėliams lietuviams.
Prieš keliolika metų šių eilučių autoriui teko vadinamojoje Kaliningrado srityje sutikti latvį, kuris paklausė, ar man neteko matyti latvių SS legionierių kapų, esančių kažkur prie Karaliaučiaus. Pasakiau, kad ne. Paklaustas latvis trumpai papasakojo, jog prieš karą buvęs Latvijos karo lakūnas, karo metais apsivilkęs vokiečių kario uniforma, o po karo 10 metų praleidęs Sibire. Davė ir savo adresą, kad praneščiau, jeigu rasčiau minėtuosius kapus.
Tas buvęs karys į Karaliaučiaus kraštą atvyko su latvių istoriko ir etnografo Olgerto Auno vadovaujama ekskursija, kurios tikslas - paminėti vienos Herkaus Manto pergalės jubiliejų. O. Aunas, šiemet pradėjęs devintą gyvenimo dešimtį, visas savo jėgas skiria latvių pietinių brolių lietuvių ir prūsų istorijai ir kultūrai tyrinėti bei propaguoti. Jis lietuvių nevadina leišiais.
Perlaidojant Vydūno palaikus, O. Aunas suorganizavo latvių jaunimo būrį, kuris su Latvijos vėliava dalyvavo eisenoje į Rambyną ir Bitėnus. O. Aunas Rygoje rengia parodas, minėjimus, skirtus Lietuvai ir Prūsijai. Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga įteikė O. Aunui Trijų Žvaigždžių ordiną.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą