Lietuvių optimizmas vėl mažėja

Visuomenės nuomonės tyrimas

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų yra nepatenkinti tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija. Panašiai tiek pat žmonių nemato jokių ekonominės padėties pokyčių ir nejaučia, kad gerėtų jų pačių finansinė padėtis.

Remiantis viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" atliktų visuomenės apklausų rezultatais, pastaruoju metu po truputį daugėja žmonių, kurie situaciją šalyje vertina vis prasčiau. Tačiau, palyginti su 2000-aisiais, kai buvo renkamas kadenciją jau baigiantis Seimas, dabar lietuviai yra kur kas optimistiškesni.

Demokratijos vertinimas

54 proc. šalies gyventojų yra nepatenkinti tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija. Kiek mažesnė dalis - 45 proc. - ja vis dėlto yra patenkinti.

Prieš metus gyventojai demokratija Lietuvoje buvo kiek labiau patenkinti nei dabar. Tačiau palyginti su situacija prieš ketverius metus, dabar patenkintųjų demokratijos veikimu yra net 10 procentinių punktų daugiau.

Demokratija šalyje labiau patenkinti nei nepatenkinti yra 15-29 metų žmonės, neturintys vidurinio išsilavinimo, dešiniųjų politinių pažiūrų rinkėjai bei tie, kurių šeimos pajamos per mėnesį yra didesnės nei vidutinės - per 1000 litų. Visos kitos gyventojų grupės demokratijos situacija yra labiau nepatenkintos negu patenkintos.

Blogiausiai demokratiją Lietuvoje vertina tie, kas šiuo metu negali rasti darbo - net 77 proc. bedarbių išsakė nepasitenkinimą demokratija ir tik 20 proc. sakėsi esą ja patenkinti.

Palankiausiai demokratijos procesus Lietuvoje vertina trijų partijų šalininkai - Algirdo Brazausko ir Artūro Paulausko koalicijos "Už darbą Lietuvai", Tėvynės sąjungos bei Liberalų ir centro sąjungos rinkėjai. Kitų į Seimą patekusių partijų rinkėjai yra labiau nepatenkinti demokratija šalyje nei patenkinti. O ypač nepalankiai situaciją vertina Lietuvos lenkų rinkimų akcijos rinkėjai.

Tie Lietuvos gyventojai, kurie visai nedalyvavo Seimo rinkimuose, labiau yra nepatenkinti demokratijos veikimu (59 proc.) nei patenkinti (40 proc.)

Ekonominės padėties vertinimas

Tik kas penktas (19 proc.) Lietuvos gyventojas teigia, kad per paskutinius du mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, beveik kas trečias (31 proc.) mano, kad ji pablogėjo ir pusė ekonominės padėties pasikeitimų nematė.

Šiemet tai jau antras toks ekonominės padėties vertinimo pablogėjimas - pirmas fiksuotas gegužės viduryje, kai įstojus į Europos Sąjungą Lietuvoje padidėjo kai kurių prekių kainos.

Beje, prieš metus apklausos dalyviai buvo nusiteikę kur kas optimistiškiau. Tačiau palyginti su 2000 metų spalio mėnesio apklausa, atlikta prieš Seimo rinkimus, šio rodiklio vertinimai buvo daug blogesni - net 45 proc. apklaustųjų tada šalies ekonominę situaciją vertino kaip blogėjančią ir tik 4 proc. teigė, jog ji gerėja.

Tai, jog Lietuvoje ekonominė padėtis gerėja, dažniau mano jaunimas iki 30 metų, lietuvių tautybės gyventojai, vadovai, specialistai, tarnautojai bei besimokantis jaunimas. Blogėjančią situaciją dažniau konstatuoja darbininkai, pensininkai, namų šeimininkės ir ypač bedarbiai.

Finansinės padėties vertinimas

Septintadalis (15 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad jų šeimos finansinė padėtis per du paskutinius mėnesius pagerėjo, kiek daugiau nei ketvirtadalis (29 proc.) nurodė, kad pablogėjo ir daugiau nei pusės (56 proc.) apklaustųjų nuomone, jų šeimos finansinė padėtis liko nepakitusi.

Panašus pasitenkinimo šeimos finansine situacija rodiklis buvo gautas ir rugpjūčio mėnesį bei prieš metus. O prieš 2000 metų Seimo rinkimus pasitenkinimas šeimos finansine padėtimi buvo gerokai blogesnis - tik 5 proc. tada manė, kad jų šeimos finansinė padėtis gerėja, 59 proc. teigė, kad ji nesikeičia ir net 36 proc. tada savo šeimos finansinę padėtį vertino kaip blogėjančią.

Šių metų spalio apklausos duomenimis, labiausiai šeimos finansine padėtimi nepatenkinti bedarbiai. Optimistiškai nebuvo nusiteikę ir darbininkai bei ūkininkai.

ELTA, "Baltijos tyrimai"