Miesto ir uosto santykis - esminė problema

Miesto ir uosto santykis - esminė problema

2019 m. birželio 10 d. Lietuvos architektų sąjunga savo tinklapyje paskelbė, jog „Klaipėdos miesto savivaldybė, bendradarbiaudama su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, kviečia gyventojus į renginių ciklą, skirtą papildomam rengiamo bendrojo plano viešinimui.

Renginių ciklo metu numatomi keturi susitikimai – diskusijos su miesto rajonų grupių gyventojais ir konferencija, skirta susipažinti su rengiamo bendrojo plano preliminariais sprendiniais bei plačiau pažvelgti į tokio tipo dokumento rengimo reikšmę miesto ir šalies kontekste“.

Visi keturi „susitikimų – diskusijų“ renginiai, sprendžiant pagal atsiliepimus ir informaciją spaudoje, buvo vedami pagal tą patį scenarijų: pradžioje daug bendro pobūdžio tikriausiai niekam nereikalingos informacijos apie teritorijų planavimą, bendruosius planus, po to – klausimai, atsakymai, registruoti iš anksto pranešimai. O žadėtieji „susitikimai - diskusijos“?

Susitikimai buvo, o diskusijos, deja, nesigavo. Diskusijoms tradiciškai pritrūko laiko ir rengėjų noro diskutuoti.

O noro išsiaiškinti ir sužinoti iš bendrojo plano rengėjų UAB „Urbanistika“ projekto dalies vadovo Sauliaus Motiekos ir savivaldybės planavimo organizatoriaus atstovės Mantės Černiūtės - Amšiejienės apie planuojamą Klaipėdos ateitį iki 2050 metų klaipėdiečiams netrūko.

Klausimų ir pasiūlymų buvo daug ir visokių. Kaip, beje, ir atsakymų į juos.

Beje, jokių diskusijų nebus ir viso renginio konferencijoje (liepos 3 d.), „apibendrinančioje rengiamo Klaipėdos bendrojo plano viešinimo renginių ciklą“. Joje bus tik pranešimai.

Apsilankius viename iš keturių renginio ciklo Pajūrio rajonų grupės susitikime, susipažinus su rengiamo Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo (toks yra pilnas ir tikras šio rengiamo dokumento pavadinimas) preliminariais sprendiniais, kilo įvairių minčių, su kai kuriomis iš jų ir norėčiau pasidalinti.

KĄ PAMATĖ GYVENTOJAI?

Kad ir kaip keistai benuskambėtų, bet šis klausimas kilo. Ir ne vienam „susitikimų – diskusijų“ dalyviui. Renginių ciklo organizatoriai - Klaipėdos miesto savivaldybė, bendradarbiaudama su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, savo paviešintame kvietime bent du kartus įvardino visuomenei pristatomą objektą ir kukliai pavadino jį „rengiamo bendrojo plano preliminariais sprendiniais“.

„Susitikimų – diskusijų“ metu visuomenei pristatyta medžiaga vadinosijau kitaip –„Klaipėdos miesto bendrasis planas“.

O Klaipėdos savivaldybė nuo 2015 metų rengia dar kitokio pavadinimo projektą – „Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimą“.

Lyg ir apie tą patį, bet tikrai ne tas pats. Tad į ką buvo žiūrėta visas keturias dienas?

Gyventojams pristatyto „Klaipėdos miesto bendrojo plano“ preliminarių sprendinių sudėtyje (aiškinamojo rašto 2 psl.) yra nurodytos penkios šio dokumento sudedamosios dalys: urbanistinė struktūra, kultūros paveldas, susisiekimo sistema, gamtinė aplinka ir inžinerinė infrastruktūra.

Visuomenė buvo supažindinta tik su dviem iš jų - urbanistine struktūra ir susisiekimo sistema, nes kitų trijų dalių sprendinių (kultūros paveldo, gamtinės aplinkos ir inžinerinės infrastruktūros nei teksto, nei brėžinių) aiškinamajame rašte paprasčiausiai nebuvo.

„PRELIMINARŪS SPRENDINIAI“

Šių „renginių ciklo“ organizatorė - Klaipėdos miesto savivaldybė, bendradarbiaudama su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, nelauktai nustebino, supažindindama Klaipėdos visuomenę„susitikimuose – diskusijose“ su net neparengto, o dar tik rengiamo bendrojo plano (toliau šiame tekste – bendrojo plano) „preliminariais sprendiniais“.

Negana to – ėmė tuos neparengto bendrojo plano „preliminarius sprendinius“ ir dar „papildomai paviešino“. Šiaip jau „preliminarių sprendinių“ niekas neviešina, o čia –prašau. Net „papildomai“.

Aišku tik tai, kad Teritorijų planavimo įstatyme tokių sąvokų ir procedūrų „preliminariems sprendiniams“ „papildomai viešinti“ niekada nebuvo ir nėra.

Įstatymas numato tik parengto teritorijų planavimo dokumento (toliau – TPD) pristatymą visuomenei, kadangi „teritorijų planavimo dokumento viešas svarstymas – teritorijų planavimo viešinimo procedūra, per kurią, visuomenei nustatyta tvarka susipažinus su parengtu teritorijų planavimo dokumentu, organizuojamas viešas susirinkimas jo sprendiniams, pateiktoms jų alternatyvoms ir pasiūlymams aptarti“ (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 30 dalis).

MIESTAS BE UOSTO?

Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad „bendrieji planai privalo būti parengti kiekvienos savivaldybės teritorijai“. Tai reiškia, kad kiekviena Lietuvos savivaldybė privalo planuoti visą savo teritoriją.

Ne pusę savivaldybės teritorijos, ne trečdalį, ne didžiąją jos dalį, o visą savivaldybės teritoriją. Klaipėdai taip pat privalu planuotivisus savo teritorijos 98 km2.

Taip ir buvo daroma iki šiol. Toks yra ir dabar galiojantis 2007 metais Klaipėdos miesto tarybos patvirtintas Klaipėdos miesto bendrasis planas.

Ir dabartinis Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimas yra rengiamas pagal tą pačią tvarką visai savivaldybės teritorijai.

Neįtikėtina, bet visuomenės susipažinimui su rengiamo bendrojo plano preliminariais sprendiniaisbuvo pateiktas ne visos Klaipėdos savivaldybės teritorijos bendrasis planas, o tik to plano dalis be svarbiausios uostamiesčio dalies – be uosto!

Tai reiškia tik viena, jog tie visuomenei pristatyti bendrojo plano „preliminarūs sprendiniai“ neatitinka nei planavimo darbų programos, nei planavimo sąlygų, nei Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimų.

Kaip galima kalbėti apie visą Klaipėdos miestą, jo ateitį, nerodant ir dėl to nevertinant labiausiai jį formuojančios ir įtakojančios jo dalies – uosto?

Pabandykite įvertinti švarką be kokios jo dalies. Pavyzdžiui – be rankovės. Kažkaip nelabai...O klaipėdiečiams tokį miesto bendrojo plano be uostovariantą renginio apie „preliminarius sprendinius“ organizatoriai ėmė ir pristatė.

Tad kas buvo svarstyta keturias „susitikimų – diskusijų“ dienas? Kad tai ne žadėtasis bendrojo plano keitimo projektas – aišku. Tada kas tai? Kažkokia jo dalis, pusfabrikatis, „preliminarūs sprendiniai“?

KO NORĖTI IŠ BENDROJO PLANO?

Rengiamo Klaipėdos miesto bendrojo plano preliminarių sprendinių aiškinamajame rašte apieišskirtinę uosto svarbą Klaipėdos miesto struktūroje ir miesto plėtros perspektyvoje projekto rengėjai S. Motieka ir V. Valeika prirašė tikrai daug ir labai teisingų dalykų, kuriuos tiesiog būtina pagarsinti.

Tai, visų pirma, bendrojo plano rengimo planavimo tikslai, kurie buvo patvirtinti Klaipėdos miesto tarybos 2015 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T2-19.

Štai vienas tų tikslų: „suformuoti hierarchizuotą miesto centrų, viešųjų erdvių ir želdynų, gyvenamųjų, pramoninių, uosto ir kitų teritorijų sistemą, nustatyti šių teritorijų raidos prioritetus, išskirti prioritetines plėtros teritorijas, kuriose bus koncentruojamos savivaldybės investicijos“, „formuoti rišlų miesto atvirų viešųjų erdvių (aikščių, krantinių, bendrojo naudojimo želdynų (skverų, parkų), rekreacinių ir gyventojų poilsiui tinkamų gamtinių teritorijų (mieste ir užmiestyje) tinklą ir numatyti reikalavimus jų įrengimui“, „tobulinti esamus ir formuoti naujus miesto urbanistinės struktūros ryšius su vandens telkiniais, plėtojant viešąsias ir rekreacines erdves prie Baltijos jūros, Kuršių marių...“

Tačiau kaip galima „suformuoti uosto ir kitų teritorijų sistemą“ net nerodant bendrojo plano brėžiniuose uosto?

Kokį rišlų krantinių ir kitokių viešųjų erdvių tinklą galima sukurti ir kaip suformuoti naujus miesto urbanistinės struktūros ryšius su vandens telkiniais, plėtojant viešąsias ir rekreacines erdves prie Baltijos jūros, Kuršių marių,jei bendrojo plano brėžiniuose sprendiniai baigiasi ties Naująja Uosto ir Minijos gatve, o ne ties Kuršių mariomis?

Bene esmingiausias KL BP rengėjų iškeltas tikslas yra „suderinti Klaipėdos miesto subalansuotos raidos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bei pramonės zonų ir su jomis susijusios infrastruktūros plėtros poreikį, siekiant mažinti gamybinės veiklos ir transporto srautų keliamos oro taršos ir triukšmo poveikį gyvenamosioms teritorijoms“.

Trumpai, koncentruotai, iš esmės ir į kaktą.

Labai geras tikslas, bet kaip tą tikslą įgyvendinti, jei UAB „Urbanistika“ su savivaldybe ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijavisuomenei rodo Klaipėdos miesto bendrojo plano brėžinius be uosto teritorijos sprendinių?

Jei neplanuoji tos miesto dalies, tai iš kur atsiras tos „suderintos ir subalansuotos raidos“, kaip nustatysi uosto ir su juo susijusios infrastruktūros plėtros poreikį?

Negi Klaipėdos savivaldybės teritorijos vakarinė riba dabar jau iš tiesų yra Naujoji Uosto ir Minijos gatvės? Ties uosto tvora?

Neplanuojant reikšmingiausios Klaipėdos miesto dalies - uosto, jo plėtros, susisiekimo infrastruktūros ir, ypač – uosto poveikio gretimybėms (gyvenamajai aplinkai), nėra jokios galimybės suformuoti klaipėdiečams „sveiką, saugią, darnią ir kokybišką gyvenamąją aplinką“, kaip kad patvirtintuose planavimo tiksluose visiškai pagrįstai deklaravo bendrojo planoorganizatoriai.

O juk kalbame apie Klaipėdos miesto ir jo gyventojų ateitį, apie 2050-uosius metus.

KLAIPĖDIEČIAI KENČIA NUO UOSTO

„Preliminarių sprendinių“ rengėjai labai konkrečiai aiškinamajame rašte identifikavo didžiausias dabartines Klaipėdos problemas. Štai keletas tokių pavyzdžių.

„Klaipėdos miestą kerta visi pagrindiniai strateginiai Baltijos jūros regioną kertantys transporto koridoriai (TEN-T). Miestas yra reikšmingas kaip itin svarbus transporto mazgas, kuriame susikerta jūros, sausumos ir geležinkelio keliai.

Tačiau, bendrai miesto struktūrai tai daro ir neigiamą poveikį, nes aukštos kategorijos ir didelių parametrų gatvės, kurios yra reikalingos aptarnauti didelius infrastruktūros objektus, skaido miestą dalimis.

Nebelieka urbanistinės struktūros rišlumo, atsiranda prielaidos vystytis socialinei atskirčiai būsto kokybės požiūriu.

Taip pat, mieste didėja oro ir triukšmo tarša dėl tranzitinio geležinkelio srauto praktiškai per visą Klaipėdos miestą“.

„Geležinkelio linijos, įskaitant ir uosto teritoriją, praktiškai uždarė visą urbanizuotą miesto teritoriją žiede ir trukdo natūraliai miesto plėtrai ir proveržiui prie marių. Vežami kroviniai iš Klaipėdos geležinkelio stoties į „Draugystės“ stotį, sukelia triukšmą ir oro taršą. Ši tarša neigiamai veikia šių teritorijų gyventojų gyvenimo kokybę“.

„Įkurta laisvoji ekonomikos zona (LEZ), siekiant pritraukti užsienio kompanijas, jų investicijas Klaipėdos miestui.

Tačiau laisvoji ekonomikos zona miestui neneša tiesioginės struktūrinės naudos, o mokesčiai gaunami vykdant veiklą šioje teritorijoje, atitenka tiesiogiai valstybei“.

„Klaipėdos miesto funkcinė struktūra susiformavusi taip, kad palei Kuršių marias išsidėstęs uostas atriboja miestą nuo didelį potencialą turinčios Kuršių marių/Kuršių nerijos teritorijos.

Esant tokiai situacijai, bloginamos sąlygos išnaudoti rekreacines ir miesto savitumo formavimo galimybes, taip pat trūksta miesto sisteminių teritorinių prieigų prie vandens“.

„Susidaro dviprasmiška situacija, kai miestas, turėdamas šalia dideles rekreacines teritorijas, negali pilnavertiškai jomis naudotis ir, tuo labiau, įtakoti jų vystymą...“

„Nepakankamos teritorinės viešos prieigos prie vandens. Uosto teritorija tiek esamus, tiek besiformuojančius miesto struktūrinius centrus / branduolius atriboja nuo Kuršių marių akvatorijos... Trūksta funkcinių ir vizualinių ryšių tarp miesto ir Kuršių nerijos“.

„Blogėjanti krantų ir paplūdimių būklė Melnragės – Girulių ruože (nesprendžiamos kranto erozijos problemos)“.

„Ruože nuo Klaipėdos uosto šiaurinio molo iki pagrindinio pėsčiųjų tako į Melnragės paplūdimį itin sparčiai blogėja paplūdimių būklės rodikliai (smėlio sąnašų kiekis, paplūdimio morfometriniai parametrai).

Kadangi kranto linija akivaizdžiai pasistūmėjo į žemyninę dalį, taip prarandama reikšminga dalis paplūdimių bei apsauginio paplūdimio kopagūbrio ploto“.

„Uosto BP, numatantis planuojamą išorinį uostą, rengiamas anksčiau nei Klaipėdos miesto bendrasis planas. Išorinio uosto poveikis aplinkai besąlygiškai įtakoja visą vakarinės pakrantės (tiek žemyninės dalies, tiek Kuršių nerijos) aplinkotvarką ir aplinkosaugą, bendrą urbanistinė miesto struktūrą ir funkcinę sąrangą“.

„Uosto veikla įtakoja su juo besiribojančias miesto gyvenamąsias teritorijas. Kyla gyventojų, gyvenančių šalia uosto teritorijų, nepasitenkinimas dėl uoste kraunamų naftos produktų ar kvapą skleidžiančių birių medžiagų, geležinkelio ir sunkiojo transporto eismo“.

„Skirtingas uosto žinybinis pavaldumas ir teisinė reglamentacija apsunkina vieningos ir darnios miesto plėtros uždavinių įgyvendinimą. Būtinas bendrų interesų suradimas, nes visi uosto išorės transportiniai ryšiai yra realizuojami per miesto teritoriją, šalia uosto išsidėsčiusios gyvenamosios teritorijos kenčia nuo uosto keliamo triukšmo ir taršos“.

Tai ne šio straipsnio autoriaus asmeninė išmonė, tai tik citatos iš bendrojo plano „preliminarių sprendinių“ aiškinamojo rašto apie esamą Klaipėdos būklę. Nei prikiši, nei pridėsi.

Tai tikrai yra labai blogai. Tačiau tokia dabar ir yra Klaipėda. Taip mes dabar ir gyvenam.

„Blogai“ negali tęstis amžinai. Bendrojo plano keitimas tam ir rengiamas, kad tas „blogai“ ateityje pasikeistų. Tegu ne iš karto, ne per vienerius metus, bet „šviesa tunelio gale“ klaipėdiečiams turi būti.

Kalbant apie uosto ateitį, būtina iškelti visus uosto krovos darbus už miesto, diversifikuoti uosto veiklą, atsisakant vienos neproporcingai didelės uosto verslo monofunkcijos – krovos darbų miesto teritorijoje, ir labai sąžiningai atlikti miesto ribose esančios uosto dalies veiklos ir teritorinę konversiją.

Negi taip ir dejuosim iki 2050 – ųjų apie nesibaigiančią gyvenamosios aplinkos taršą, triukšmus, kvapus, geležis ir anglis ant palangių bei baltarusiškų trąšų krovos rekordus viduryje miesto? Ir nieko nedarysim?

„PRELIMINARIŲ SPRENDINIŲ“ BURTAI

Nesinori „blusinėtis“ po neparengto, dar tik „rengiamo bendrojo plano preliminarius sprendinius“ - ten dar dirbti ir dirbti. Juo labiau, kad visuomenei buvo parodyta tik dalis to rengiamo bendrojo plano – be svarbiausios jo dalies, be uosto.

Tačiau vienas projekto rengėjų sprendinių logikos paradoksas tikrai nustebino.

Aiškinamajame rašte (beje, ne kartą) pažymima, jog Klaipėdoje nuolat mažėja gyventojų.

„Prognozuojamas miesto gyventojų skaičius – 145 tūkst. gyventojų“ (18 psl.). Tačiau projekto rengėjai čia pat kažkokiu mistiniu būdu numato „proveržį iki 2030 m. – 190 tūkst. gyventojų“ (18 psl.) 45 tūkst. Gyventojų prieaugis– tai maždaug Šilutės rajono gyventojų skaičius.

Ir tai per artimiausius 10 metų, nes rengėjai ėmė ir tiesiog „iš lubų“ parašė, jog „BP priimta optimistinė prognozė – ne tik išlaikyti esamą gyventojų skaičių, bet ir, įvertinus optimistinį raidos scenarijų, planuoti nežymų padidėjimą per skaičiuojamą laikotarpį“.

Bet čia tik pirmoji urbanistinių burtų dalis.

Antroji burtų dalis yra gerokai įspūdingesnė: akivaizdžiai mažėjant Klaipėdos gyventojų skaičiui, „BP sprendiniuose teritorijų vystymo apimtys numatytos 3 kartus didesnės, nei suskaičiuota realiuose poreikiuose“!

Ką tokie BP sprendiniai turėtų reikšti? Kur čia logika, urbanistika ar dar koks kitas mokslas? Burtai.

Tokių burtų su skaičiais ir su rodikliais bendrajame planeyra ir daugiau.

PLANUOTI REIKIA VISĄ MIESTĄ

Darbo su tais „rengiamo bendrojo plano preliminariais sprendiniais“ bus dar daug. Bus dar ir naujų svarstymų ir naujų pristatymų. Ir ne vienas. Nesinorėtų tik, kad akivaizdžios šio darbo spragos paaiškėtų tik baigiamajame bendrojo plano rengimo etape kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimo stadijoje.

O tuos bendrojo plano sprendinius visai miesto teritorijai su visu uostu vis vien reikės padaryti, parodyti, pagrįsti ir paviešinti.

Ir apie maksimalią uosto plėtrą su maksimaliu jos poveikiu ir pasekmėm gyvenamajai aplinkai bei klaipėdiečių gyvenimo kokybei taip pat reikės laaabai nuoširdžiai pasišnekėti, ir apie visų klaipėdiečių ateitį ir perspektyvą iki 2050 metų,jų gyvenimą palei uosto krovos darbų tvorą ir apie plyšius į marias toje tvoroje – taip pat.

Niekur nedingsi – tokia tvarka. Visą miestą reikia planuoti. O iki to etapo, pasikartosiu - dar marios darbo. Bet tai ateitis.

„KONCEPTUALIAI APIBRĖŽTA MIESTO VIZIJA“

Kaip teigia ir rašo aiškinamajame rašte bendrojo plano „preliminarių sprendinių“ rengėjai, „BP sprendinių sisteminius pagrindus lemia konceptualiai apibrėžta miesto vizija“ (20 psl.).

Ačiū Dievui – bendrojo plano rengėjai, kaip jie patys teigia, dirba konceptualiai, turi ir pateikia Klaipėdos miesto konceptualiai apibrėžtą viziją.

Tačiau, nusileisti iš šių konceptualių planavimo aukštumų bus sunku, nes, pasirodo, kad visas tas koncepcionalumas pasireiškia tuo, kad„visa miesto teritorija konceptualiai suskirstyta į : urbanizuotas ir urbanizuojamas plėtros teritorijas“ ir į „neurbanizuojamas teritorijas“.

Ir viskas. Tai ir yra visa konceptualiai apibrėžta Klaipėdos miesto vizija: kai vieną miesto dalį užstatom, o kitos dalies – ne...

Kaip architektas su daugiau nei keturiasdešimties metų profesinės veiklos stažu tokios miesto „vizijos“ be šypsenos (čia jau labai švelniai...) priimti ir vertinti negaliu. Kolegos urbanistai supras.

Bet tokia yra visuomenei pristatyto KL BP „konceptualiai apibrėžta miesto vizija“.

ESMINĖ PROBLEMA

Bet kuriuo atveju susipažinimas su „rengiamo bendrojo plano preliminariais sprendiniais“ įvyko. Kiek tai buvo naudinga, informatyvu, teisėta?

Sakykim, nelabai. Gal ir pavyko kiek „plačiau pažvelgti į tokio tipo dokumento rengimo reikšmę miesto ir šalies kontekste“, tačiau akivaizdu, kad visuomenei pristatyti „preliminarūs sprendiniai“ – tai ne pagal Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus parengto Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo projekto sprendiniai.

Žadėta diskusija neįvyko, o visuomenės susipažinimui su rengiamo Klaipėdos miesto bendrojo plano preliminariais sprendiniais buvo pateikta net ne visos Klaipėdos savivaldybės teritorijos bendrasis planas, o tik to plano dalis be svarbiausios uostamiesčio dalies – be uosto!

Kas toliau?

Norim ar nenorim, bet BP rengėjams iš UAB „Urbanistika“ kartu su Klaipėdos savivaldybės administracija reikės grįžti prie esminės Klaipėdos miesto bendrojo plano problemos, vėl į tą pačią pradžią ir vėl pradėti nuo pirmo sakinio iš bendrojo plano rengėjų Klaipėdos visuomenei susipažinti pateiktų bendrojo plano„preliminarių sprendinių“ aiškinamojo rašto: „Uosto ir miesto sąveika ir jos teritorinė išraiška yra esminė BP problema“.

Architektas Edmundas Benetis

Kvalifikacijos atestato Nr. A 1571

Sidebar placeholder