Miesto reikmėms - papildomi milijonai

Mero savaitė

Savivaldybės administracijos finansininkai jau baigia rengti sprendimo projektą, kuriuo bus paskirstyta dar 2005 metais miesto gautos viršplaninės pajamos.

Pasak uostamiesčio mero Rimanto Taraškevičiaus, finansiniu požiūriu praėjusieji metai Klaipėdai buvo gan sėkmingi - biudžetas didintas net kelis kartus, o ir šiandien dar yra likę kiek daugiau nei 19 mln. litų viršplaninių pajamų.

Didžiausią šių lėšų dalį - per 6 mln. litų - ketinama skirti miesto švietimo įstaigoms papildomai finansuoti. Panaši suma turėtų atitekti miesto infrastruktūrai gerinti. Sveikatos apsaugai planuojama skirti apie 450 tūkst. litų, kultūros įstaigoms, sporto reikmėms - maždaug po milijoną litų. Papildomai lėšų bus skirta aplinkos apsaugai, socialinėms reikmėms bei kitoms miesto gyvenimo sritims.

Pasak R. Taraškevičiaus, šie skaičiai tebėra preliminarūs. Sprendimo projektas dar bus svarstomas komitetuose, o galutinį žodį tars miesto Taryba.

Viršplanines lėšas ketinama paskirstyti dar šį mėnesį.

Arena - iki 2010-ųjų

Pasak R. Taraškevičiaus, vienas iš dažniausiai susitikimuose su klaipėdiečiais užduodamų klausimų - kada gi uostamiestyje bus pastatyta sporto arena?

"Tuo, kad Klaipėda tokią areną turės, galime nė neabejoti. Vieta jai jau seniai parinkta, parengtas ir šios teritorijos detalusis planas. Naujoji arena išaugs netoli Baltijos ir Taikos prospektų sankirta, ten, kur šiandien stūkso dar sovietmečiu pradėto statyti sporto komplekso griuvėsiai", - pasakojo R. Taraškevičius.

Parengiamieji darbai, uostamiesčio vadovo teigimu, kiek užtruko, nes reikėjo suderinti kelių šioje teritorijoje besikuriančių investuotojų interesus. Šiandien šios problemos jau išspręstos, todėl esą galima pradėti projektavimo darbus. R. Taraškevičiaus įsitikinimu, jie bus užbaigti 2007 metais, o 2008-aisiais bus galima imtis statybų. Jos neturėtų užtrukti ilgiau nei metus ar pusantrų. Vadinasi, galima drąsiai prognozuoti, kad iki 2009-ųjų metų vidurio miestas areną jau turės, prognozavo uostamiesčio vadovas.

R. Taraškevičiaus įsitikinimu, darbus būtų galima paspartinti miestui paėmus paskolą. "Tokią galimybę mes turime, tačiau privalome nepamiršti, kokie finansiniai įsipareigojimai užguls miesto pečius netolimoje ateityje. Reikės imti kreditą Šiaurinio išvažiavimo kelio iš jūrų uosto projektui užbaigti, taip teks prisidėti prie regininio atliekų tvarkymo centro įrengimo bei kitų projektų finansavimo", - sakė R. Taraškevičius. Dėl šios priežasties buvo pasirinktas kitas kelias - ieškoti investuotojų, taip pat siekti gauti Europos Sąjungos paramą.

"Pastatyti areną nėra sudėtinga, - sakė R. Taraškevičius, - tačiau būtina atsakyti į klausimą - o kas po to? Būtina iš anksto žinoti, kas ir kaip joje tvarkysis, kad arena pati save išlaikytų ir nekiltų tokių problemų, su kokiomis šiandien susiduria "Siemens" arenos operatoriai Vilniuje."

Įsipareigojimų išvengti nepavyks

Pasak R. Taraškevičiaus, praėjusią savaitę miesto žiniasklaidoje buvo priekaištaujama, kad Savivaldybės administracija nepakankamai kontroliuoja, kaip vykdomos su investuotojais pasirašytos infrastruktūros plėtros sutartys. Esą patvirtinami detalieji planai, pasirašomos sutartys, o vėliau jose įrašyti įsipareigojimai paprasčiausiai pamirštami.

R. Taraškevičius teigė galįs patvirtinti, kad taip tikrai nėra. "Nuo 2000 metų parduodant žemės sklypus ir tvirtinant detaliuosius planus pasirašytos 172 infrastruktūros plėtojimo sutarys. Iš jų iki 2006 metų kovo 1 dienos visiškai įvykdytos 58-ios, t. y. pateikta informacija, o statiniai su numatyta infrastruktūra pripažinti tinkamais naudoti. Šiandien Savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyrius kontroliuoja 114-os sutarčių vykdymą. Tarp jų esama 35-ių sutarčių, kurių didžioji dalis įsipareigojimų jau yra įvykdyta, tik nepateikti tą paliudijantys dokumentai. Dalies sutarčių terminai jau yra pasibaigę, tačiau jos nėra beviltiškos. Pasikeitus investuotojų planams, terminus būtų galima pratęsti", - pasakojo R. Taraškevičius.

Pasak uostamiesčio mero, apibendrinus visą surinktą informaciją visiškai nevykdančiųjų infrastruktūros plėtojimo sutarčių sąraše - tik 6 fiziniai ar juridiniai asmenys. Visi jie miesto vadovams puikiai žinomi, taip pat žinomos ir priežastys, kodėl jie prisiimtų įsipareigojimų nevykdo.

Klaipėdoje - pogrindinė partija?

Praėjusią mieste imti platinti lapeliai, raginantys dalyvauti balandžio 17 dieną Klaipėdoje organizuojamame mitinge, kuriame bus raginama protestuoti prieš miesto valdžios neva vykdomą rusiškų mokyklų naikinimo politiką bei pasisakyti už tai, kad jau įsibėgėjusi švietimo įstaigų reforma būtų stabdoma. Lapeliuose kaip mitingo rengėjas įvardijamas nacionalbolševikų partijos Klaipėdos skyrius. Pasak R. Taraškevičiaus, kadangi tokia partija Lietuvoje net nėra įregistruota, matyt, ją derėtų laikyti kaip veikiančią pogrindžio sąlygomis.

"Klaipėda - daugianacionalinis miestas, - sakė R. Taraškevičius, - čia visais laikais gyveno, dirbo įvairių tautybių žmonės ir niekada niekas nesiskundė tolerancijos stoka. Todėl manau, kad ir šis bandymas išprovokuoti tautinę nesantaiką nebus sėkmingas."

Pasak R. Taraškevičiaus, švietimo reforma pradėta ir jokie mitingai jos nesustabdys. Be to, mero įsitikinimu, tokie klausimai turi būti sprendžiami ne mitinguose, o prie derybų stalo. "O diskusijų dėl rusiškų mokyklų ateities pas mus tikrai netrūko. Keletą kartų asmeniškai bendravau su šių mokyklų vadovais. Išnagrinėjom visus galimus variantus ir priėjom prie bendros nuomonės, kad jų tinklo pertvarka yra būtina. Viena iš pagrindinių priežasčių - siekis nesusilaukti tokio meto, kai rusiškas mokyklas teks masiškai uždarinėti, o jų darbuotojus atleisti, - sakė R. Taraškevičius. - Šiandien privalome kalbėti ne apie reformos stabdymą, o apie mokyklų bazės stiprinimą, jose dirbančių pedagogų perkvalifikavimą."

Pasak R. Taraškevičiaus, teiginys, kad rusiškos mokyklos yra skriaudžiamas neturi jokio pagrindo: "Šiais metais bus užbaigta M. Gorkio vidurinės renovacija, kitais metais apie 2,5 mln. litų numatyta skirti "Žaliakalnio" mokyklai atnaujinti, pernai 400 tūkst. litų buvo skirta "Santarvės" mokyklai, 2003-2005 metais iš dalies renovuota "Pamario" mokykla. Be to, kasmet rusiškoms mokykloms išlaikyti papildomai skiriama pinigų perskirstant mokinio krepšelio lėšas. 2003 metais tokiu būdu joms papildomai atiteko apie 600 tūkst., 2004 metais - per 900 tūkst., 2005 metais - beveik milijonas litų. Tokia padėtis susiklostė todėl, nes mokinių rusiškose mokyklose kasmet mažėja. Nuo 1992-ųjų jų sumažėjo perpus - nuo 10 tūkst. iki 5 tūkst.

"Mes tikrai neskirstome mokyklų į rusiškas ir lietuviškas, todėl labai apmaudu, kad atsiranda žmonių, kurie bando sukiršinti miesto bendruomenę, vienas mokyklas nuteikti prieš kitas. Ar imsimės kokių nors priemonių? Manau, kad tam yra atitinkamos tarnybos ir struktūros, kurių pareiga įvertinti tokius reiškinius ir užkirsti jiems kelią", - sakė R. Taraškevičius.

Mokyklų tinklo pertvarkos politika vykdoma ne tik Klaipėdoje, bet ir visos šalies mastu. Iš 60 savivaldybių švietimo įstaigų pertvarkos planus jau pasitvirtino net 55-ios. "Viešai skelbti, kad reformą būtina stabdyti, - tai tas pats, kas pasisakyti prieš valstybės švietimo politiką", - įsitikinęs R. Taraškevičius.

Vilija ŠILINIENĖ