Miesto vadovai - prieš skubotus sprendimus

Klaipėdos savivaldybėje

Bendrovės "Neo Group" ketinimas Klaipėdos prieigose statyti tereftalio rūgšties gamyklą privertė sunerimti ne tik aplinkinių kaimų gyventojus, bet ir uostamiesčio vadovus.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės, kadangi chemijos gamykla bus statoma ties miesto riba, visiškai natūralu, kad uostamiesčio Savivaldybė pageidavo aktyviai dalyvauti tiek rengiant šio objekto projektą, tiek jį įgyvendinant.

Klaipėdos rajono, kurio teritorijoje bus statoma minėtoji įmonė, savivaldybė raštu informavo uostamiesčio vadovus gruodžio 1 dieną sudariusi komisiją, turinčią visapusiškai išnagrinėti, kokį poveikį aplinkai turės tokio objekto atsiradimas. Į ją, pasak J. Simonavičiūtės, klaipėdiečiams pasiūlyta deleguoti vieną savo atstovą.

Anot J. Simonavičiūtės, uostamiesčio merą Rimantą Taraškevičių kiek nustebino tokia kaimynų skuba. Raštas dėl komisijos sudarymo Klaipėdos savivaldybėje gautas gruodžio 6 d. Juo prašoma, kad deleguotasis komisijos narys savo pastabas, pasiūlymus bei pageidavimus dėl būsimos gamyklos statybos komisijos pirmininkui raštu išdėstytų iki gruodžio 10 dienos - mat gruodžio 16-ąją komisija savo išvadas ir sprendimo projektą jau turi pateikti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai tvirtinti.

Pasak J. Simonavičiūtės, uostamiesčio meras nedelsdamas Klaipėdos rajono vadovui išsiuntė atsakomąjį raštą. Jame išreikštas susirūpinimas, kad, nepaisant to, jog tankiai gyvenamos uostamiesčio teritorijos patenka įmonės įtakos zonon, be to, jos reikmėms ketinama naudotis miesto infrastruktūra, Klaipėdos savivaldybės nuomonė šiuo klausimu visiškai ignoruojama.

J. Simonavičiūtės teigimu, naujos gamyklos statybos programai buvę pritarta su sąlyga, kad bus atsižvelgta į visas klaipėdiečių išsakytas pastabas bei atsakyta į rūpimus klausimus. Ši sąlyga nebuvusi įvykdyta.

"Kategoriškai reikalaujame nepriimti teigiamo sprendimo, kol Klaipėdos miesto gyventojams ir Savivaldybės administracijai nebus aiškiai parodyta, kokią įtaką šis objektas turės esamoms ir planuojamoms miesto teritorijoms ir kol Klaipėdos miesto savivaldybė pritars poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai", - rašoma rašte.

J. Simonavičiūtės įsitikinimu, Klaipėdos rajono vadovai visus sprendimus, susijusius su tereftalio rūgšties gamyklos statyba, turi priimti labai atsakingai. Uostamiesčio vadovų susirūpinimas dėl skubotai tvarkomų reikalų visiškai pagrįstas, juo labiau kad ateityje peržiūrint miesto ribas gali atsitikti ir taip, kad gamykla atsidurs Klaipėdos teritorijoje.

Informacijos stoka sėja paniką

Praėjusią savaitę mieste kilo nemenkas triukšmas dėl avarijos vandentiekio tinkluose. Sprogus magistraliniam vamzdžiui, į Kuršių marias ištekėjo dideli kiekiai teršalų. Avarija buvo likviduota gan greitai - per parą, tačiau nepaisant to, AB "Klaipėdos vanduo" priekaištų išvengti nepavyko.

Pasak J. Simonavičiūtės, dar 2002 metais buvo užsakytas projektas šiai trasai rekonstruoti. Preliminariais apskaičiavimais, sąmatinė jo vertė tuomet buvo apie 20 mln. litų. "Turiu visą pluoštą raštų, kuriais dar nuo 2001-ųjų buvo kreipiamasi į Vyriausybę su prašymu skirti lėšų šiam projektui įgyvendinti. Deja, visi jie liko be atsako", - sakė J. Simonavičiūtė.

Pasak valdininkės, tik 2004 metais pagaliau pavyko pasiekti, kad minėtosios trasos rekonstrukcija būtų įtraukta į vadinamąjį Nemuno žemupio projektą. Tais pačiais metais buvo paskelbtas ir įvyko konkursas rangovui parinkti. Jį laimėjo bendrovė "Hidrostatyba". Konkurso metu buvo pakoreguota ir projekto sąmatinė vertė. Dabar šie darbai kainuos kur kas pigiau - apie 16 mln. litų. Projektas bus įgyvendinamas naudojant Europos Sąjungos lėšas.

"Jei darbus būtume pradėję anksčiau, - sakė J. Simonavičiūtė, - visa ši suma būtų gulusi ant gyventojų pečių. Dėl to kanalizuojamas vanduo būtų pabrangęs apie tris kartus."

J. Simonavičiūtė teigė galinti visus patikinti, kad avarija geriamojo vandens kokybės nė kiek nepablogino. Antra vertus, sakė Savivaldybės administracijos vadovė, ši avarija parodė, kaip svarbu gyventojus laiku ir tiksliai informuoti. Tai padėtų išvengti nereikalingos panikos ir įvairių interpretacijų.

Naujakuriams - jokių nuolaidų

Klaipėdai šių metų pabaiga kaip niekad turtinga įkurtuvių. Beveik vienu metu mieste ketinama atidaryti tris didžiulius prekybos ir pramogų kompleksus.

"Pareigūnams tai - didžiulė atsakomybė, - sakė J. Simonavičiūtė. - Jei visi darbai šiuose objektuose bus atlikti tiksliai pagal projektus, tai Savivaldybė tikrai nedarys jokių kliūčių ir jie bus atidaryti numatytu laiku. Tačiau jei bus aptikta kokių nors nukrypimų ar neatitikimų, - nesusipratimų išvengti nepavyks. Tokiais atvejais dažniausiai kaltinami valdininkai - neva jie esą pernelyg priekabūs, per daug reikalauja. Šiuo metu kaip tik turim tokią situaciją: žmonės dirba vos ne naktis, siūlo mums įvairius variantus, kaip būtų galima atidėti nepadarytus darbus. Iš karto galiu pasakyti - visi darbai turi būti atlikti pagal suderintus projektus. Jei to nebus, - problemų neišvengiamai kils."

Pasak J. Simonavičiūtės, reikalavimai visų kompleksų statytojams vienodi. Visuose juose šiuo metu dirba komisijos. Darbo labai daug, nes centrai išties milžiniški, investuoti didžiuliai pinigai, tad pareigūnai privalo būti itin atidūs ir reiklūs, kad viskas būtų padaryta tiksliai pagal projektus.

Miestą puošti reikia visiems

Artėjant didžiausioms metų šventėms - Kalėdoms ir Naujiesiems metams - Klaipėda tampa vis puošnesnė. Pasak J. Simonavičiūtės, Savivaldybės administracija šiais metais miesto puošybai bei šventiniams renginiams iš savo biudžeto skyrė apie 0,5 mln. litų.

"Biudžeto lėšos - tai visų miestiečių pinigai, - sakė J. Simonavičiūtė, - jų reikia ir kitoms sritims finansuoti, tad pernelyg išlaidauti negalime. Norėčiau paraginti tiek gyventojus, tiek verslininkus: puoškime miestą visi. Įvairiaspalvė girlianda tikrai brangiai nekainuoja ir nesunaudoja daug elektros energijos, tačiau kiekviena švieselė lange parodo žmonės išties laukiant švenčių, trokštant, kad miestas jų dienomis būtų kuo šviesesnis ir spalvingesnis."

Pasak J. Simonavičiūtės, iniciatyvos turėtų imtis ne tik parduotuvių, kavinių ar barų savininkai, bet ir bankų bei kitų įstaigų vadovai. "Šiek tiek keista, bet apsidairius aplinkui, neatrodo, kad jiems tai būtų labai svarbu. Savivaldybės kaimynystėje, Liepų gatvėje, išties gausu solidžių įstaigų, o dažnos jų languose - nė švieselės. O juk kuo daugiau šviesos bus mieste per šventes, tuo maloniau bus mums patiems", - sakė J. Simonavičiūtė.

Vilija ŠILINIENĖ